„Dabartinis, paskutinis atnaujintas pagal aktualijas planas viršija 400 mln. eurų papildomų. Pradedant nuo radarų, detektorių, tada lygiai taip pat numušėjų ir droninių sistemų“, – žurnalistams Kazlų Rūdoje ketvirtadienį sakė viceministrė.
Taip ji kalbėjo ketvirtą kartą rengiamoje „Dronų dienoje“, kurioje dalyvauja 30 įmonių, atstovaujančių Lietuvos dronų gamintojams, antidronų sistemų kūrėjams ir vystytojams.
Pasak L. Maskaliovienės, dalį pirkimų tikimasi atlikti šiemet, kitus – kitais metais. Šiuo metu diskutuojama su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl „tam tikrų supaprastintų procedūrų“, kurios leistų įrangą įsigyti greičiau.
„(Vyksta – BNS) diskusija su pramone, kaip greitai galima būtų dar šiais metais tam tikrus dalykus turėti, o kitais metais turėti sekančius. Pristatymo laikas mums labai svarbus, tai tas rinkos analizės tyrimas, kas dabar vyksta, diskusijos su Lietuvos gamintojais, tai yra labai svarbu atliepiant, ką jie gali kuo greičiau mums patiekti“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, didžiąją dalį dronų ir antidroninių sistemų poreikio gali patenkinti Lietuvos gamintojai, išskyrus radarus.
„Turbūt radarinės sistemos yra ta dedamoji, kuri dar mūsų rinkoje nėra išvystyta pakankamai, tai mes dažniausiai tada einame į Europos agentūrą ir žiūrime, ką ten turime nusipirkti“, – pažymėjo L. Maskaliovienė.
Anot krašto apsaugos viceministrės, „nėra labai fiksuoto produkto“, kurio reikia krašto apsaugai kalbant apie dronų aptikimą ir naikinimą.
„Mūsų noras yra paimti dalį produkcijos, testuoti, gauti atgalinį ryšį iš kariuomenės ir toliau vėl tobulinti, ir vėl paimti. Tai dėl to baigtinio sąrašo jo niekada nebus. Tikslas yra sukurti sistemą, kad mes kartu ją tobulintume ir kiekvieną kartą turėtume lentynose patį naujausią produktą, kurį turi mūsų gynybos pramonė“, – sakė K. Maskaliovienė.
Ji teigė matanti tokią pažangą Lietuvos dronų kompanijoms tarpusavyje vis daugiau bendradarbiaujant.
„Ne kiekvienas gamina vieną produktą nuo nulio iki galo, bet jie bendradarbiaudami turi bendras sutartis, kas kokius komponentus gamina. Reiškia, kad jie gali technologijas vystyti jau smarkiau“, – kalbėjo viceminstrė.
Ketvirtoji „Dronų diena“ surengta kariniame Brigados generolo Kazio Veverskio poligone, joje pirmąkart organizuojamos kariuomenės pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų taktines varžybas.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, „Dronų dienos“ tikslas – stiprinti Lietuvos bepiločių orlaivių kūrėjų ir naudotojų ekosistemą, suburti įvairius dronų sektoriaus dalyvius, pasidalinti gerąja praktika, aptarti bendradarbiavimo bei plėtros galimybes.
Kaip rašė BNS, daugiau dėmesio dronams skiriama tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos įrenginius abi pusės naudoja įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Tuo metu kovos su dronais priemonėmis labiau susirūpinta po to, kai Rusijos orlaiviai pastaraisiais mėnesiai įsibrovė į NATO narių Lenkijos, Estijos bei Rumunijos oro erdves.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
