„Manau, kad šioje visuomenėje tikrai bus daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, kurie vietoje to, kad atsiimtus pinigus neštų pasidėti atgal į banką, galėtų juos panaudoti, jeigu būtų sukurtas toks, gynybos fondui, (skirtam – ELTA) karinei pramonei ar investuoti į gynybos obligacijas“, – Eltai teigė B. Vėsaitė.
Seimas pritarė nuo 2026-ųjų leisti gyventojams dvejus metus laisviau išsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas – savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat sudaryti galimybes paprasčiau atsiimti dalį sukauptų lėšų.
Socialdemokratė tikina, kad savo požiūrio nekeičia ir vis dar palaiko Seimo sprendimą, tačiau dabar, atsižvelgdama į neigiamą analogiškos reformos poveikį Estijos ekonomikai, vertina ir galimas jo rizikas.
„Tikrai nesigailime, bet manome, kad grynųjų pinigų pliūpsnis nebūtų labai gerai ekonomikai“, – sakė ji.
„Dabar jau kas padaryta, aš tikrai tam pritariu, nekeičiu nuomonės, tiesiog reikia žiūrėti į ateitį ir pasimokyti iš estų klaidų“, – pridūrė ji.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, prognozuojama, kad tai turės įtakos didesniam vartojimui ir momentiniam šalies ekonomikos augimui iki 2027-ųjų. Anot jo, manoma, jog vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį iš pensijų fondų pasitrauks 20 proc. dalyvių, kurie atsiims apie 1,13 mlrd. eurų.
Politikė teigia, kad gynybos fondo steigimas nepakeis prognozių, jog daugiausia iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų bus išleista prekėms ir paslaugoms. Vis tik, anot jos, ši priemonė leistų bent dalį lėšų investuoti į Lietuvos gynybą, o kartu ir generuoti grąžą investuotojams.
„Aišku, aš suprantu, kad dalis žmonių eis gydytis dantis, atsiėmę tas lėšas, dalis gal pirks naujus televizorius, kas buvo ir Estijos atveju. Vis tik, aš manau, kad būtų galima ir protingiau investuoti tas lėšas, į dabartines reikmes“, – teigė B. Vėsaitė.
„Kad ir dėl tų pačių gynybos obligacijų, jei tas lėšas būtų galima bet kuriuo metu atsiimti ir, tarkime, būtų pakankamos palūkanos, tai kodėl gi ne? Manau, kad žmonės pasirašytų už tai“, – sakė Seimo narė.
Parlamentarės teigimu, šią mintį planuoja aptarti tiek socialdemokratų frakcijoje, tiek su paskirtuoju finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.
„Taip, žinokite, pasitarsime su paskirtuoju finansų ministru, apsisvarstysime frakcijoje ir, manau, kad gvildensime šią mintį“, – sakė B. Vėsaitė.
Pavasarį portalas LRT.lt skelbė, jog Estijos centrinio banko duomenimis, infliacija šalyje dėl 2021 m. analogiškos įvykdytos reformos buvo maždaug 1–2 proc. punktais didesnė, nei būtų buvusi be reformos. Kaip skelbiama, Estijos gyventojai atsiėmė apie 1,34 mlrd. eurų, atitinkančių 4,6 šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. Tai reiškia, kad gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), šių metų birželį antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas siekė 9,2 mlrd. eurų ir nuo 2024 m. to pačio laikotarpio išaugo 12,5 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
