Vengdami mokesčių, pasaulio turtingieji tuština banko sąskaitas ir investuoja į meno kūrinius, rašo spiegel.de. Tokios tendencijos davė pradžią naujai verslo rūšiai – atsiranda vis daugiau norinčių sandėliuoti nuo mokesčių ir muitų atleidžiamas investicijas.
Vertingiausi pasaulio lobiai šiuo metu laikomi vienoje atgrasiausių vietų pasaulyje – 6 aukštų betoniniame pastate, dar žinomame Laisvosios Ženevos zonos vardu. Spiegel.de teigimu, vien meno kūrinių prekyba užsiimanti Nahmadų šeima Ženevoje laiko bemaž 300 Pablo Picasso kūrinių.
Konsultacijos bendrovės „Capgemini“ sudarytos turto ataskaitos duomenimis, pernai pasaulyje buvo 12 mln. asmenų, kurių turtas viršija 1 mln. JAV dolerių (2,61 mln. litų). Šių 12 milijonų turtuolių turtas per metus padidėjo 10 proc. ir dabar bendrai siekia 46,2 trln. JAV dolerių (120,5 trln. litų). Palyginimui, 2012 metų išlaidų tempu, tokio biudžeto Lietuvai užtektų net 4 tūkst. metų.
Nors turtingieji ir tampa dar turtingesniais, finansų krizės akivaizdoje suaktyvėjusi mokestinių užuovėjų medžioklė jiems kelia nerimą, kad turto dalį nurėš eiliniams piliečiams privalomi mokesčiai, rašo spiegel.de.
„Raginame savo klientus bendradarbiauti su mokesčių agentūromis, nors puikiai suprantame, kad dėl to Šveicarija galiausiai neteks milijardinių sumų“, – sakė tapatybės nepanoręs atskleisti Šveicarijos UBS banko atstovas.
Iš banko į sandėlį
Tačiau ne visos lėšos, paliekančios bankus palieka ir Šveicariją. Bankų klientai tuština savo depozitines sąskaitas, tačiau bijodami sukrėtimų finansų rinkose, renkasi investuoti į materialų turtą, kaip meno kūriniai, vynas ar kolekciniai automobiliai. Į lobiams prilyginamą turtą šiuo metu jau yra investuotą daugiau nei 4 trln. JAV dolerių (10,44 trln. litų).
Tokie meno kūrinių kiekiai reikalauja atitinkamos sandėliavimo erdvės, kuri atitiktų griežčiausius saugumo ir priežiūros reikalavimus. Šveicarijos armijos bunkeriai, įkasti į Alpių gilumą yra viena geidžiamiausių vietų. Tuo tarpu Ciuricho ir Ženevos laisvosios zonos sulaukia dar daugiau dėmesio, nes šie gali pasiūlyti tai, ką anksčiau siūlydavo vietiniai bankai – beveik neegzistuojančius mokesčius ir visišką slaptumą.
„Įbauginti klientai perkelia savo turtą iš bankų į miesto sandėlius“, – sakė vieno Ženevoje veikiančio sandėlio darbuotoja. Moteris pridūrė, kad kol kas tik šveicarų muitinė domėjosi sandėlių turiniu, tuo tarpu užsienio mokesčių tarnybos turi mažai šansų išvysti sandėliuojamų daiktų sąrašą. „Mokesčių vengimas Šveicarijoje nėra nusikaltimas“, – sakė darbuotoja.
Nors niekas nežino tikslios Šveicarijoje saugomų meno kūrinių vertės, spiegel.de teigimu, vien Ženevoje sukauptas toks didelis kiekis aukštos vertės meno kūrinių, kad pasaulio meno bendruomenė didžiulį miesto gaisrą vertina, kaip didžiausia grėsmę žmonijos meno palikimui.
Šveicarija nuo seno garsėja, kaip turtingųjų rojus. Skaičiuojama, kad vien Vokietijos piliečiai šalyje laiko 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų). Neretai bankų darbuotojai pataria klientams santaupas laikyti depozitinėse dėžutėse. Teigiama, kad būtent šių dėžučių populiarumas lėmė, kad Šveicarijos centrinis bankas nebespėja spausdinti 1000 frankų banknotų - itin populiarių tarp bandančių išvengti mokesčių.
Menas kaip investicija
Kinams atradus investicinio meno rinką, ši suvešėjo naujomis spalvomis – vien 2012 metų pardavimai siekė 43 mlrd. eurų (148 mlrd. litų). „Patys brangiausi meno kūriniai yra vertinami ne tiek dėl savo meninės vertės, kiek dėl investicinės vertės ilgalaikiškumo“, – sakė JAV meno kolekcininkas Ethanas Wahneris.
O geresnės vietos investicijoms į meną nerasite niekur kitur – Šveicarijoje įvežamiems meno kūriniams netaikomas pridėtinės vertės mokestis. Negana to, šalis turi ilgametes vertybių saugojimo tradicijas bei tam pritaikytą infrastruktūrą, rašo spiegel.de.
