Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje.Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu vartojimu besivystančiose Azijos šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.
Šokas dėl maisto kainų
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad pasaulinės maisto kainos praėjusį gruodį pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šoką dėl maisto kainų patiria ir besivystančios, ir išsivysčiusios šalys.
Praėjusių metų rudenį dėl maisto kainų augimo buvo susirūpinę ir aukščiausi mūsų šalies vadovai. Konkurencijos taryba (KT) buvo įpareigota ištirti, ar produktų brangimas yra pagrįstas.
KT pripažino, kad maisto produktų brangimas – ne tik Lietuvos problema, tokios tendencijos – pasaulinės. Tačiau KT išvadose padaryta prielaida, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai.
KT skelbia vykdanti tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelių susitarimų. Kol konkurencijos sergėtojai aiškinasi, maisto produktų kainos toliau kopia aukštyn.
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio, tai ir objektyvių priežasčių, ir tarptautinių spekuliacijų pasekmė.
„Brangsta energetiniai ištekliai, maisto produktų daugiau vartojama Azijos šalyse, todėl auga jų paklausa ir kainos. Bet pasaulyje stebimi ir gana negatyvūs procesai. Maisto produktai tapo tarptautinių spekuliacijų objektu“, – tvirtino prof. P.Gylys.
Daugiausia brangs mėsa
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys įžvelgia kelias pagrindines maisto produktų kainų kilimo priežastis. Anot jo, esame didelės rinkos dalis, todėl neišvengiamai jaučiame tiesioginę jos įtaką. Pasaulinis vartojimo augimas ar mažėjimas, gamtos pokyčiai daro įtaką derliui, taip pat kainoms ir mūsų šalyje.
„Per pastaruosius 4 metus pastebime, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos labai priklauso nuo pasaulinių tendencijų. Žaliava brangsta, todėl kyla ir produktų kainos“, – aiškino A.Gapšys.
Pasak rinkotyros specialisto, šiemet neturėtų kilti pieno produktų kainos. Jos pastebimai ūgtelėjo 2010 metais (iki 15 proc.) ir jau beveik pasiekė 2007-ųjų pabaigos ir 2008 metų pradžios pakilimo lygį. Tačiau vartotojai pastebi, kad metų pradžioje kai kurie pieno produktai pabrango.
„Neturėtų kilti miltų produktų kainos, nes jos, palyginti su pastarųjų 4 metų grūdų supirkimo kainomis, labai aukštos. Jei jos augtų, tai ne daugiau kaip 5–10 proc. Aišku, įtakos gali turėti energijos išteklių brangimas ar klimato sąlygos. Štai Australiją skandina potvyniai, tai gali atsiliepti grūdų rinkai“, – teigė LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.
Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje. Anot rinkotyros specialisto, dėl pabrangusių pašarų pavasarį kiauliena ir paukštiena brangs bent jau 20 proc. Pernai kiaulių ir galvijų supirkimo kainos mažėjo, pigo ir mėsos produktai.
Dėl padidėjusio eksporto į sausros nualintą Rusiją atsigavo daržovių augintojai. Tačiau, anot A.Gapšio, tai yra laikina. Jei kitąmet gamtos sąlygos bus palankios ir užderės geri derliai, daržovių kainos normalizuosis. 2009 m. kai kurių daržovių kainos buvo mažesnės nei savikaina.
Ginti vartotojus reikalauja Konstitucija
Rinkotyros specialistas mano, kad maisto produktų kainų didėjimui įtaką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos.
„Per krizę gyventojai taupė. Prekybos centrai, kurie prekiauja ne tik maisto produktais, nuostolius dėl mažesnės kitų prekių paklausos galėjo kompensuoti brangesniais maisto produktais. Dėl to maisto kainos kilo ir kitur. Mat per tinklus parduodama apie 60 procentų maisto“, – aiškino A.Gapšys.
Nerimas dėl maisto kainų sklando visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio planetos žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks.
LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas mano, kad beribio kainų didėjimo nebus. „Nepamirškime, kad perkamoji mūsų žmonių galia beveik perpus mažesnė nei Europos Sąjungos gyventojų. Tad nepamatuotai produktai brangti negali“, – tvirtino A.Gapšys.
Pasak prof. P.Gylio, produktų kainas lemia monopolijos (padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas) ir monopsonijos (rinkos forma, kai yra daug gamintojų, o pirkėjas – tik vienas). Jei tokios galingos struktūros egzistuoja nedidelėje šalyje, jos gali daryti reikšmingą poveikį kainoms.
„Iš žemdirbių siekiama supirkti kuo pigiau, o vartotojams parduoti kuo brangiau. Valstybė turi stebėti monopolijų ir ypač kartelių susitarimų grėsmes ir būtinai įsikišti, nes to reikalauja Lietuvos Konstitucija. Pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta, kad valstybė turi kovoti su monopolijomis ir ginti vartotojų teises. Aišku, tai reikia daryti protingai“, – samprotavo VU Ekonomikos fakulteto profesorius.
Ūkininkams naudos nedaug
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas pripažįsta, kad maisto produktų brangimas turėtų būti naudingas žemdirbiams. Išaugo grūdų, pieno, daržovių supirkimo kainos, tačiau ūkininkų pajamos tiek nepadidėjo.
„Jei tik kyla žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, brangsta ir trąšos, sėklos, augalų apsaugos priemonės, technika ir kitos žemės ūkiui reikalingos prekės. Tad gamintojai tuo nesidžiaugia“, – aiškino B.Markauskas.
LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas tvirtino, kad rinkoje pastebimos ir kitos tendencijos. Kai brangsta žaliavinė produkcija, maisto produktų kainos ant prekystalių taip pat greitai auga, o žaliavų kainoms nukritus, produktai taip nepinga.
ŽŪR pirmininko teigimu, apie augančias maisto kainas kalbėjo ir į Berlyne vykstančią tradicinę parodą „Žalioji savaitė“ susirinkę daugelio pasaulio šalių žemės ūkio ministrai. Jie tvirtino, kad tame procese stinga skaidrumo.
„Štai Čikagos biržoje buvo sudaryta 15 kartų daugiau grūdų sandorių nei produkcijos yra iš tikrųjų. Tai geras pavyzdys, kad vyksta spekuliacijos“, – teigė B.Markauskas.
Viena išeičių ir vartotojams, ir žemdirbiams – apsieiti be tarpininkų. Populiarėja tiesioginė žemės ūkio produkcijos prekyba. Išlaidos žemdirbiams mažėtų, o vartotojams būtų patrauklesnės kainos, jei gamintojai gebėtų kooperuotis.
Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys
Tiesiogiai reguliuoti maisto kainų valstybei nėra kaip. Tačiau privalu prižiūrėti, ar stambios įmonės nepažeidžia konkurencijos, ar nevyksta susitarimai. Skaidri konkurencija – geriausiais vaistas. Valstybė galėtų rasti būdų, kaip paremti socialiai pažeidžiamus gyventojus. Jei, tarkime, rinkoje atsirastų apie 20 proc. pieno produktų, kurių antkainiai būtų minimalūs, tai galėtų paveikti ir kitų pieno produktų kainas. Tokias produktų linijas išleidžia stambieji prekybos centrai. Tai galėtų padaryti ir valstybė.
Naudinga prekyba be tarpininkų
Mindaugas Maciulevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius
Turgeliuose pardavinėjamų produktų kainoms turi įtakos bendri rinkos dėsniai. Nors, pavyzdžiui, natūralus pienas, sūriai pernai nebrango. Pakilo duonos gaminių, daržovių kainos. Bet, tarkime, bulvės prekybos centruose kainuoja 2,5 Lt/kg, o turgeliuose – 1,5 Lt/kg. Manau, kad tiesioginis pardavimas naudingas ir ūkininkams, ir vartotojams. Tokios prekybos atsiras daugiau. Dalį produkcijos parduoti tiesiai vartotojams naudinga ir stambiems gamintojams.
Vida Tavorienė,
