Ūkininkus labiau nei liūčių nuostoliai „pasmaugs“ žemės mokesčiai

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas.

Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms. Ūkininkai skundžiasi - jei valdžia bent dalį šių pinigų investuotų į melioraciją, ekstremalios padėties dėl apsemtų laukų Lietuvoje dabar skelbti nereikėtų.

Ūkininkas Sigutis netoli Marijampolės turi 15 hektarų žemės. Joje auga įvairūs javai, česnakai, žirniai bei kiti augalai. Sigutis neslepia, kad šiemet žemės mokestis jam kur kas skausmingesnis. Mat ne pirmi metai ūkininką skriaudžia gamta, todėl kiekvienas sutaupytas centas Sigučiui svarbus.

Sigutis supranta, kad žemės mokestį moka visi, tačiau piktinasi, kad ūkininkų pinigus savivaldybė išleidžia bet kam, tik ne žemei. Esą mokestį būtų galima išnaudoti daug protingiau. Pavyzdžiui, atnaujinti skęstančių laukų nusausinimo įrangą.

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija

Ūkininkai pasakoja, kad katastrofiškai lietingi orai atskleidė rimtas laukų nusausinimo problemas. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šiuo metu valstybė turi melioracijos įrangos už daugiau nei 2 milijardus eurų. Tačiau keturi penktadaliai šios sistemos seniai nusidėvėjo.

Anot žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, kasmet melioracijos sistemos tvarkymui valstybė išleidžia 10 milijonų eurų, nors iš tikro pinigų reiktų 7-is kartus daugiau. Dėl to Markauskas palaiko ūkininkų norą sureguliuoti žemės mokestį, tačiau ministras abejoja, ar valstybei pavyks priversti savivaldybes kitaip leisti surinktus pinigus.

Žemės mokesčio Lietuvoje kasmet surenkama dešimtadaliu daugiau. Vien pernai iš viso savivaldybės gavo daugiau nei 28 milijonus eurų.

Ūkininkų pyktį kursto ne tik šių lėšų panaudojimas, bet surinkimas. Esą savivaldybės renka pinigus nelogiškai ir mokestį skaičiuoja pagal žemės išsidėstymo vietą, o ne derlingumą.

Žemės mokestį Lietuvoje moka apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių. Tiesa, tai ne vienintelės mokestis, kuriuo skundžiasi žemdirbiai.

Šiemet ūkininkai dėl negailestingų orų žada prašyti tiek Finansų, tiek Žemės ūkio ministerijos atleisti juos ir nuo pelno mokesčio.

Plačiau apie tai TV3 reportaže


Rašyti komentarą...
S
Staka
2017-10-10 19:33:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
taip ir neatkeitė galimai didžiausio žemės mokesčio tarifo Europoje 4 proc., priimto dar užpraeito Seimo, tik ištempė per penkis metus tą didinimą, o jau praeitas Seimas žadėjo pakeisti. O žemės rinkos vertė, beje, krito, taip apribojus pardavimus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų