Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis.
Teigiami rezultatai
KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt. 404,4 tūkst. paraiškas pateikusiems pareiškėjams jau išmokėta beveik 1 174 mln. Lt paramos. Didžioji dauguma šios sumos – 939 mln. Lt – yra Europos Sąjungos lėšos.
Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį II krypties pareiškėjų aktyvumas išaugo – nuo 2007 m. per ketverius metus jis padidėjo beveik 37 proc. Jų prašomos paramos suma padidėjo iki 1 194,9 mln. Lt. Tiek lėšų iš viso siekė gauti 425,6 tūkst. paraiškas pateikusių pareiškėjų.
Be to, 2010 m. net šešios II krypties priemonės įvertintos kaip padariusios teigiamą pažangą. Priemonė „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ įvertinta puikiai. Net pradedamas jausti priemonei skiriamų lėšų trūkumas. Atsižvelgiant į gautų paraiškų skaičių ir prašomą paramos sumą, gerai įvertintos dar penkios priemonės: „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.
Tik trys priemonės įvardintos kaip tos, kurioms pažanga dar reikalinga – tai „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, “Miškų aplinkosaugos išmokos" bei „NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)“.
Programų pažanga skiriasi
Remiantis KPP 2010 m. pažangos ataskaita, populiariausia II krypties priemonė yra „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“. Paramai pagal ją gauti buvo pateikta net 381,7 tūkst. paraiškų, prašoma suma siekė 877,46 mln. Lt.
Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bendri rezultatai vertinami palankiai. Visgi, skirtingų šios priemonės programų ir veiklų pažanga nėra vienoda. Daugiausia paramos lėšų prašoma pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“: jos dalyviai 2007 – 2010 m. siekė gauti net 147 mln. Lt (41 proc. viso priemonės paramos poreikio), iš kurios patvirtinta skirti 106,2 mln.Lt suma. Pagal šią programą iš viso pateikta 5,2 tūkst. paraiškų.
Beveik šešis kartus daugiau paraiškų pateikė pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ paramos siekiantys ūkininkai – jų buvo 30,6 tūkst. (per 78 proc. visų priemonės pareiškėjų). Visi programos dalyviai kreipėsi dėl 107 mln. Lt paramos, o jiems patvirtintos paramos suma siekia 82, 5 mln. Lt. Ūkininkai nebuvo tokie aktyvūs teikdami paraiškas pagal „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo“ programą: ji sulaukė tik 0,31 proc. visų priemonės pareiškėjų dėmesio. Žemės ūkio ministerijos specialistų teigimu, priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ tolygiausiai įgyvendinama „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo“ programa.
Naudą išmatuoti sunku
Pasak ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktoriaus Vyganto Katkevičiaus, ES lėšos ne tik skatina ekonominius pertvarkymus, bet ir gerina gyvenamąją aplinką kaime bei padeda apsaugoti gamtą. To pavyzdys - pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Natura 2000“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ veikiantys ūkininkai, padedantys mažinti klimato kaitos padarinius, skatinti bioįvairovės išlaikymą. Anot V.Katkevičiaus, ateityje paramos kaimui programose dėmesys aplinkosaugai nemažės – priešingai, siūloma, kad paramos gavėjams su aplinkosauga susiję reikalavimai griežtėtų, tačiau ir skiriama išmokų dalis didėtų.
Nors KPP įgyvendinama jau ketverius metus, tiksliai nurodyti, kokį poveikį padarė II krypties priemonėms teikiama parama, sudėtinga. Vis dėlto remiantis ŽŪM 2010 m. pažangos ataskaita, jau galima pastebėti nemažai teigiamų poslinkių.
