Lietuvos bankas primena pagrindinį skirtumą: atsiskaitant debeto kortele naudojami savi pinigai, o kreditine – skolinti. Vis dėlto galimybė pasiskolinti nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi kreditines korteles.
„Praktikoje ji dažnai praverčia keliaujant, rezervuojant viešbučius, nuomojantis automobilį ar apsiperkant internetu, kai aktuali papildoma pirkinių apsauga“, – sako „Citadele“ banko privačių klientų segmento vadovė Rasa Narė.
Pasak jos, kreditinės kortelės gali suteikti draudimo apsaugą, kelionių privilegijų, partnerių nuolaidų ar galimybę dalyvauti lojalumo programoje. Šių paslaugų apimtis ir sąlygos skirtinguose bankuose nevienodos: kiekvienas jų pasiūlymą formuoja pagal savo klientų poreikius ir peržiūri siekdamas išlikti konkurencingas.
R. Narė pažymi, kad „Citadele“ kreditinėmis kortelėmis galima naudotis ir be kredito limito. Tokiu atveju klientas atsiskaito savo lėšomis, tačiau gali naudotis su kortele susietomis paslaugomis, pavyzdžiui, draudimo apsauga, kelionių privilegijomis.
„Kreditinė kortelė naudingiausia ne tik dėl kredito limito, bet kai naudojama kaip finansinio planavimo priemonė“, – teigia banko atstovė.
„Revolut Bank“ Rytų Europos regiono kreditavimo vadovas Darius Klimas taip pat pataria rinktis kortelę pagal tai, kokiomis papildomomis paslaugomis žmogus iš tiesų naudosis. „Revolut“ atveju jos priklauso nuo pasirinkto paslaugų plano, o ne konkrečios kortelės. Priklausomai nuo plano, tai gali būti kelionių ar pirkinių draudimas, lojalumo taškai, nuolaidos arba oro uostų laukiamųjų privilegijos.
Kada kreditinė kortelė tampa brangiu skolinimosi būdu?
Kreditinė kortelė gali būti patogi, kai pinigų prireikia trumpam. D. Klimo teigimu, jei panaudota suma grąžinama per palūkanų atidėjimo laikotarpį, už ją palūkanų mokėti nereikia. Tačiau tai nerodo, kad pati kortelė ar pasirinktas paslaugų planas visais atvejais yra nemokami – jų sąlygas reikia vertinti atskirai.
„Jei kas mėnesį grąžinama tik nedidelė skolos dalis, likusiai sumai pradedamos skaičiuoti palūkanos. Tuomet kreditinė kortelė gali tapti gana brangiu skolinimosi būdu, todėl ypač didesniems pirkiniams, kuriuos planuojama išmokėti per ilgesnį laiką, verta palyginti ir kitus finansavimo būdus, pavyzdžiui, vartojimo paskolą“, – aiškina jis.
Todėl planuojant didesnį pirkinį, kurį ketinama išmokėti per ilgesnį laiką, D. Klimas pataria palyginti kitus finansavimo būdus, pavyzdžiui, vartojimo paskolą. Lietuvos bankas taip pat primena, kad prieš naudojantis kreditine kortele reikia įdėmiai perskaityti jos sąlygas: laiku negrąžinus pasiskolintų pinigų, gali tekti mokėti dideles, apie 20 proc. siekiančias palūkanas.
Palūkanų atidėjimas gali būti taikomas ne visoms operacijoms. Anot „Revolut“ atstovo, klientai kartais neįvertina, kiek kainuos iš kredito sąskaitos išsiimti grynųjų ar atlikti pavedimą.
„Dalis klientų nežino, kad išsiimant grynuosius pinigus ar darant bankinius pervedimus iš kredito sąskaitos, palūkanos pradedamos skaičiuoti iškart, netaikomas atidėjimo periodas“, – sako D. Klimas.
Jis taip pat ragina nepraleisti mokėjimo termino: laiku nepadengus mėnesio išlaidų, prarandamas palūkanų atidėjimas ir tenka sumokėti susikaupusias palūkanas. Kita dažna klaida – mokėti už kortelę ar paslaugų planą, bet nesinaudoti įskaičiuotu draudimu, lojalumo taškais ar kitomis naudomis.
Panašiai vertinti savo poreikius ragina ir R. Narė. Pasak jos, vienam žmogui svarbiausias gali būti finansinis rezervas, kitam – draudimas ar kelionių privilegijos. Jeigu klientas papildomomis paslaugomis nesinaudoja, o kortelę naudoja tik skolintis ir laiku negrąžina panaudoto kredito, išlaidos gali viršyti gaunamą naudą.
Prašant būsto paskolos vertinamas ir nepanaudotas limitas
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad turima kreditinė kortelė su suteiktu kredito limitu laikoma finansiniu įsipareigojimu. Todėl spręsdamas, ar suteikti būsto paskolą, kredito davėjas vertina ne tik jau panaudotą limitą, bet ir tą jo dalį, kuria žmogus dar gali pasinaudoti.
Lietuvos banko paaiškinimu, pagal kredito limito sutartį apskaičiuota mėnesio įmoka vertinama kartu su kitais žmogaus finansiniais įsipareigojimais ir būsima būsto paskolos įmoka. Šių įmokų suma negali viršyti 50 proc. tvarių mėnesio pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Tačiau Lietuvos bankas pabrėžia, kad sprendimas dėl būsto paskolos priklauso ne vien nuo įmokų ir pajamų santykio. Kredito davėjas taip pat vertina pajamas, kredito istoriją, namų ūkio išlaidas ir kitas finansines aplinkybes. Dėl to paskola gali būti nesuteikta net ir tada, kai minėta įmokų riba neviršijama.
Ar lietuviai kreditinėmis kortelėmis naudojasi rečiau?
„Revolut“ duomenys rodo, kad tarp šio banko klientų Lietuvoje suteiktu kredito limitu naudojamasi pasyviau nei Airijoje ar Lenkijoje. Lietuvoje juo naudojasi 29 proc. klientų, Airijoje – 41 proc., o Lenkijoje – 39 proc.
Lietuvoje taip pat panaudojama mažesnė bendra suteikto kredito dalis: ji siekia 29 proc., o Airijoje ir Lenkijoje – apie 39 proc. Taigi skiriasi ir klientų, kurie apskritai pasinaudoja limitu, dalis, ir bendra panaudojamo kredito apimtis. Šie duomenys apibūdina „Revolut“ klientus, o ne visą Lietuvos rinką.
„Citadele“ savo ruožtu nurodo, kad tarp jos klientų kreditinės kortelės išlieka paklausios. R. Narės teigimu, skirtingų Europos valstybių naudojimąsi jomis sudėtinga lyginti vien pagal kredito funkciją, nes dalis žmonių korteles renkasi dėl draudimo, kelionių privilegijų ar kitų paslaugų.
Lietuvos bankas nurodo skundų, susijusių su kreditinėmis kortelėmis ir suteiktais limitais, sulaukiantis retai. Dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl to, kad jiems nesuteiktas pageidaujamo dydžio limitas arba bankas atsisakė pratęsti kortelę anksčiau galiojusiomis sąlygomis.
