Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad užsienio bankuose lietuviai laiko milijardus eurų.
Taigi, kodėl lietuviai vis dažniau nusprendžia turėti banko sąskaitas užsienyje?
Šiose šalyse sąskaitas turi 204 tūkst. lietuvių
VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodė, kad naujausiais duomenimis sąskaitas užsienio kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose turi apie 204 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pasak jo, jų skaičius kiekvienais metais auga apie 10–15 proc.
M. Endrijaitis pridūrė, kad populiariausių valstybių sąrašas, kuriose Lietuvos gyventojai turi banko sąskaitas, jau kuris nekinta.
Dažniausiai Lietuvos gyventojai turi sąskaitas Kipre, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose.
Gręsia baudos iki 3,6 tūkst. eurų
VMI vadovas pabrėžia, kad inspekcija automatiškai informacijos apie Lietuvos gyventojų užsienio sąskaitas ir jose esančias lėšas negauna.
„Tokia informacija gaunama kartą į metus vykdant CRS informacijos mainų programą. Informacija teikia kitų valstybių mokesčių administratoriai, surinkant ją iš atitinkamų valstybių finansų rinkos dalyvių. Informacijoje yra duomenys apie sąskaitą, sąskaitos savininką ir kontroliuojantį asmenį (jeigu toks yra) ir sąskaitos likutį ataskaitinių metų pabaigai“, – paaiškino pašnekovas.
Būtent todėl, gyventojai apie banko sąskaitas užsienio bankuose VMI turėtų informuoti patys.
„Nustačius, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas ar fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turėjo užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose sąskaitą, kurioje bendras metinis apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus lygus arba didesnis kaip 15 000 eurų, tačiau apie turimą sąskaitą nepateikė informacijos arba pateikė pavėluotai, gyventojo atžvilgiu gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena ir taikoma administracinė atsakomybė“, – priminė M. Endrijaitis.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už pavėluotą informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimą, neišsamios arba klaidingos informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimą gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų, o už informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas nepateikimą gresia bauda nuo 1 800 iki 3 600 eurų.
VMI vadovas nurodo, kad per 2023-2025 metus buvo surašyti 23 administracinio nusižengimo protokolai už informacijos apie užsienyje esančiose sąskaitos nepateikimą
Pavadinsiu
M. Endrijaitis pabrėžė, kad pats užsienio sąskaitos turėjimas ar didelė jos apyvarta savaime nereiškia mokesčių pažeidimo.
„Vertinama: kokios lėšos gautos, jų kilmė, ar jos turėjo būti deklaruotos ir ar buvo tinkamai įvykdytos mokestinės prievolės.
Taip pat VMI gauna duomenis ne vien iš paties gyventojo – informaciją apie užsienio finansinėse institucijose esančias sąskaitas ir jose gautas tam tikras pajamas VMI gauna iš užsienio valstybių mokesčių administratorių.
Užsienio sąskaitų nedeklaravimas arba pavėluotas deklaravimas – kai gyventojas privalo pateikti informaciją apie užsienyje esančią sąskaitą, tačiau jos nepateikia arba pateikia pavėluotai arba neteisingų ar neišsamių duomenų pateikimas apie užsienio sąskaitas gali būti susijęs ne tik su klaidomis, bet ir tendencingu mokesčių vengimu“, – aiškino jis.
VMI vadovas įvardijo, kokius pažeidimus pastebi dažniausiai.
Anot jo, dažnai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nedeklaruoja užsienyje gautų pajamų (pajamos iš darbo, individualios veiklos, investicijų, dividendų, palūkanų ar turto pardavimo).
Taip pat neretai pasitaiko ir neatitikimų tarp VMI turimos informacijos ir gyventojo deklaracijų – pavyzdžiui, užsienio finansų institucijų pateikti duomenys rodo pajamas, kurių gyventojo deklaracijoje nėra.
Kiti VMI fiksuojami pažeidimai:
- nedeklaruojamos investicinės pajamos – dividendai, palūkanos ir finansinių priemonių pardavimo pajamos;
- neteisingai deklaruojamos investicijų pajamos – neteisingai apskaičiuojamos įsigijimo išlaidos, pardavimo pajamos ar pelnas;
- nepagrįsta lėšų kilmė – kai VMI nustato reikšmingų lėšų judėjimą, tačiau gyventojas negali tinkamai pagrįsti jų šaltinio ar paaiškinti neatitikimų.
Kam vertėtų turėti sąskaitą užsienio banke?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paminėjo, kad tai nėra itin paplitęs ir dažnas reiškinys. Vis dėlto, pastaraisiais metais šio sprendimo populiarumas pastebimai didėjo.
Vis dėlto, ekonomistė pastebi, kad poreikis atsidaryti sąskaitas buvo išaugęs 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje ir išaugus geopolitiniam neapibrėžtumui.
„Gyventojai norėjo valdyti rizikas ir turėti lėšų ne Lietuvoje. Nors atsidaryti sąskaitą ir ją išlaikyti kainuoja, tiek sąskaitos svetur turėjimas, tiek lėšų joje gyventojams galėjo suteikti daugiau psichologinės ramybės“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, kitos priežastys, kodėl gyventojams gali prireikti sąskaitos užsienyje gali būti labai įvairios.
„Tikriausiai paranku turėti sąskaitą asmenims, kurie svečioje šalyje lankosi dažnai, turi ten nekilnojamojo turto, verslo interesų, dirba ar vykdo konsultacinę ar kitą ekonominę veiklą, ar tiesiog nori diversifikuoti savo finansinio turto geografiją, investuoti per kitos šalies tarpininkus, pasiekti specifines paslaugas ar produktus ir pan.
Be to, neretai vidurinę mokyklą pabaigę jaunuoliai renkasi studijas užsienyje, tad irgi atsiranda poreikis turėti sąskaitą svetur“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pažymi, kad užsienyje banko sąskaitas vertėtų turėti tiems asmenims, kurie ten turi turtinių, investicinių, finansinių ar kitų interesų, dažnai ten lankosi verslo ar rekreaciniais tikslais.
Tuo metu jei žmogus visas pajamas gauna eurais, gyvena Lietuvoje ir neturi finansinių ar turto ryšių su užsienio šalimis, užsienio sąskaita dažniausiai būtų labiau noro apsidrausti nuo tam tikrų geopolitinių scenarijų ar diversifikacijos pasirinkimas, o ne būtinybė.
Visgi I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad banko sąskaitos turėjimas svetur suteikia žmonėms saugumo jausmą.
„Karo Ukrainoje pradžioje, didelis neapibrėžtumas ir nerimas išgąsdino žmones. Tad atsidarydami sąskaitas užsienyje ir turėdami ten kažkiek lėšų jie jautėsi saugesni ir ramesni. Tad konkretūs pasirinkimai labai priklauso nuo paties asmens ir jo namų ūkio plano“, – aiškino ji.
Svarbu įvertinti kainą, rizikas ir naudą
Visgi ekonomistė perspėja svarstančius atsidaryti sąskaitą užsienio bankuose: reikėtų įsivertinti šio sprendimo kainą, rizikas ir pasverti naudas.
Pirmiausia, pasak jos, reikėtų pasitikrinti, pagal kurios šalies indėlių draudimo sistemą būtų apdrausti pinigai, kokia yra draudimo riba ir ar ji taikoma būtent tam bankui bei konkrečiai sąskaitai. ES bankuose galioja iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui garantija.
Taip pat, anot I. Genytės-Pikčienės, itin svarbu įsivertinti paties banko patikimumą, kur jis registruotas, kas jį prižiūri, kokios garantijos ir kliento teisės, nes už ES ribų taisyklės kitos.
„Prie sąskaitos aptarnavimo ir pavedimų išlaidų, mokestinių ar deklaravimo prievolių, gali prisidėti valiutos kurso rizika, jei santaupos laikomos ne eurais ir daug kitų niuansų“, – komentavo ji.
Lietuvos bankams įtakos nedaro
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė paaiškino, kad kol gyventojai gyvena, vykdo pagrindinę ekonominę veiklą, gauna pajamas ir vartoja Lietuvoje, sektorius jokių neigiamų pasekmių nejaučia.
„Indėlių apimtys sparčiai auga ir kasmet fiksuoja naujus rekordus. Kredito įstaigų sektorius valstybėms yra sistemiškai svarbus, jo sveikata ir stabilumas kritiškai reikšmingas pačios valstybės ekonomikos ir finansiniam stabilumui.
Augančios gyventojų, investuotojų ir verslo lėšos Lietuvos kredito įstaigose rodo ne tik konvergencijos ir ekonominės plėtros pasiekimus, bet ir pasitikėjimą tiek mūsų šalies ekonomine raida, tiek pastangomis užtikrinti saugumą. Tą pasitikėjimą ir saugumo jausmą esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis būtina kryptingomis priemonėmis puoselėti ir toliau“, – pridūrė pašnekovė.
Perkelia pinigus,atsidaro saskaitas uzsienyje,nes sioje bauduvos rsp turi neturi pinigu,ras vistiek kaip juos islupti is zmoniu. Korupcijos salis ,kurioje zino tik bausti,drausti ir atimti..
