Šiuos klausimus nagrinėja lenkų ekonomistas ir finansų ekspertas Marcin Iwuć. Jis pats yra apgalvojęs, kaip jo šeima galėtų pasiruošti galimam kriziniam scenarijui, tačiau pabrėžia, kad nereikėtų priimti skubotų finansinių sprendimų. Pasak jo, svarbiausia – turėti prieinamų lėšų, kurios prireikus leistų greitai reaguoti, rašoma fakt.pl.
Kiek grynųjų verta turėti?
Svarstydamas galimą karo scenarijų, M. Iwuć pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmonės turėtų iš karto išparduoti savo turtą ar visus pinigus perkelti į kitą valiutą.
Jis pats yra sakęs, kad nereikėtų skubėti likviduoti ilgalaikių investicijų, pardavinėti nekilnojamojo turto ar visas santaupas keisti į eurus, JAV dolerius ar Šveicarijos frankus. Jo požiūriu, pasiruošimas galimai krizei turėtų būti apgalvotas, o ne paremtas panika.
Iwuć siūlo pagalvoti apie vadinamąjį evakuacijos fondą – lėšas, kurios krizės atveju būtų lengvai prieinamos ir galėtų padėti išvykti iš šalies bei pirmuoju laikotarpiu apsirūpinti būtiniausiais dalykais.
Jo teigimu, evakuacijos fonde verta turėti kelių tūkstančių zlotų vertės grynųjų pinigų rezervą – tai yra maždaug 460–690 eurų. Didžiąją šių pinigų dalį jis siūlo laikyti vadinamosiomis tvirtomis valiutomis – eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais.
Vis dėlto konkreti suma priklausytų nuo žmogaus ar šeimos poreikių, todėl jo minima suma nėra universali rekomendacija kiekvienam.
Anksčiau M. Iwuć yra nurodęs ir konkretesnį savo turimų grynųjų pinigų sumos pavyzdį – apie 8 tūkst. zlotų, arba maždaug 1,8 tūkst. eurų, kuriuos jis vertino kaip rezervą kelioms dienoms, reikalingoms persikelti į kitą vietą.
Fondą sudarytų ne tik grynieji
Pasak ekonomisto, finansinis pasiruošimas ekstremaliai situacijai neturėtų apsiriboti vien namuose laikomais banknotais.
Jo paties įsivaizduojamą evakuacijos fondą sudarytų trys pagrindinės dalys: grynieji pinigai, sąskaita užsienio banke ir nedidelis kiekis fizinio aukso. Užsienio banko sąskaita, jo teigimu, būtų svarbi todėl, kad šeima galėtų turėti prieigą prie pinigų net tuo atveju, jei kiltų problemų su vietinėmis finansų institucijomis.
Taip pat svarbi būtų ir banko kortelė, leidžianti atsiskaityti užsienyje bei prireikus išsiimti grynųjų iš bankomatų.
M. Iwuć savo požiūrį grindžia ir asmenine patirtimi. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo šeima kurį laiką priėmė žmones iš Ukrainos. Ekonomistas pasakojo, kad viena iš didelių problemų buvo tai, jog šie žmonės iš pradžių negalėjo pasiekti Ukrainos banke laikytų santaupų.
Todėl, jo teigimu, svarbu ne tik tai, kiek pinigų žmogus turi, bet ir tai, ar krizės metu jis galės jais pasinaudoti.
Ką dar siūlo turėti?
Be grynųjų pinigų ir prieinamos banko sąskaitos, M. Iwuć savo plane numato ir nedidelį kiekį fizinio aukso. Jis taip pat yra kalbėjęs apie santaupų ir investicijų diversifikavimą skirtingose valiutose bei turto rūšyse.
Tačiau pagrindinė jo žinutė – nepanikuoti ir nepradėti skubiai pertvarkyti visų savo finansų vien dėl galimos krizės. Jo nuomone, pasiruošimas turėtų reikšti tam tikrą likvidų rezervą ir iš anksto apgalvotą planą, o ne impulsyvius sprendimus.
Taigi, kalbėdamas apie finansinį pasiruošimą, lenkų ekonomistas pirmiausia siūlo pasirūpinti tuo, kad krizės atveju būtų greitai pasiekiamų pinigų, dalis jų – grynaisiais ir tvirtesnėmis už vietos valiutą laikomomis valiutomis, taip pat alternatyvus būdas pasiekti santaupas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
