grynieji

Penktadienį Švedijos vyriausybė pareiškė norinti užtikrinti, kad šioje Skandinavijos šalyje, kurioje dominuoja elektroniniai mokėjimai, būtiniausioms reikmėms galėtų būti naudojami grynieji pinigai. Švedijos centrinio banko „Riksbank“ apklausa parodė, kad 2022 m. tik 8 proc. švedų pirkdami atsiskaitė grynaisiais. 2010 m. grynaisiais mokėjo 40 proc. švedų.

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. Be to, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dosnesnės yra moterys.

81 proc. Lietuvos gyventojų už prekes ir paslaugas atsiskaito banko kortele ir vos 15 proc. – grynaisiais pinigais, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, pranešė „Luminor“. „Luminor“ Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas sako, kad atsiskaitymams banko kortele tampant vis patogesniais mažėja poreikis nešiotis grynųjų pinigų.

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo, nes baiminasi „nešvarių“ pinigų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kviečia Europos piliečius išsakyti savo nuomonę apie siūlomas kitos serijos eurų banknotų temas. Iki rugpjūčio 31 d. kiekvienas bet kurios euro zonos šalies gyventojas gali dalyvauti ECB interneto svetainėje paskelbtoje apklausoje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.

Nuo 2022 metų lapkričio apribojus atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki šiol yra gavusi 5,5 tūkst. pranešimų apie tvarkos pažeidimus.  VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad daugiausia pažeidimų yra panaudotų automobilių prekyboje – tokių sandorių vertė čia siekė 118 mln. eurų iš bendros 120 mln. eurų sumos.     „Šiai dienai turime 5,5 tūkst.

Lietuvoje pernai reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima tik iki 5 tūkst. eurų ribos. Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad didesnių sandorių dirbtinai skaidyti nebus galima. Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams.

Finansų sektoriui įgyvendinant memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, šalies miesteliuose įrengta jau daugiau kaip pusė suplanuotų bankomatas.lt tinklo bankomatų. Tose šalies vietovėse, kuriose jie atsiras netrukus, užtikrinamas papildomas grynųjų pinigų tiekimas į „Perlo“ terminalus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Planuojama šią vasarą šalyje įrengti 100 naujų bankomatų vietovėse, kuriose jų iki šiol nebuvo.