Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.
„Be to, siūloma plėsti fizinę bankomatų infrastruktūrą ne pagal verslo logiką, o pagal valstybės nustatytus kriterijus. Todėl būtina išanalizuoti galimą tokio reguliavimo poveikį, nes jis gali paveikti galutinę finansinių paslaugų kainą šalyje“, – pranešime sakė E. Čipkutė.
Pasak jos, rengiant pataisas dėl jų nebuvo išsamių diskusijų.
„Įstatyme pasiūlyti atstumai neatitinka Lietuvos demografinių ir geografinių realijų. Juolab kad kiekvienas papildomas bankomatas reiškia, kad jam reikia parinkti tinkamą vietą, užtikrinant bankomato, pinigų ir klientų saugumą“, – tvirtino E. Čipkutė.
Jos teigimu, LBA siūlo problemą spręsti savanorišku rinkos dalyvių susitarimu, jame galėtų dalyvauti ir Lietuvos bankas. Tokį būdą pasirinko Latvija, tokiu keliu eina Belgija ir Nyderlandai.
Ji priminė, kad išsiimti grynųjų Lietuvoje galima net tik iš bankomatų, bet ir „Perlo“ terminalų, parduotuvių kasose.
LBA duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 1045 bankomatai, 2238 „Perlo“ terminalai, 1500 taškų „Maximos“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvėse bei „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose – iš viso yra apie 5 tūkst. vietų.
„Grynųjų infrastruktūrą ir jų išdavimo taškus galima koreguoti. Šiuo metu apie tai diskutuojame su Lietuvos banku“, – tvirtino E. Čipkutė.
Seimui antradienį teikiamos Bankų įstatymo pataisos, pagal jas bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km atstumu, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos.
Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų – SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir Šiaulių bankui.
Tokias pataisas savo parašais remia maždaug pusšimtis Seimo narių tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos.
