Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 28 dieną neskundžiama nutartimi atmetė „Lidl Lietuvos“ skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą, pripažinusį, jog 2023 metais VVTAT pritaikyta bauda buvo teisėta.
Teismas: 100 tūkst. eurų bauda „Lidl Lietuvai“ už klaidinančią reklamą – teisėta
„Atsakovas (VVTAT – BNS) pagrįstai nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą ir skyrė pareiškėjui 100 tūkst. eurų baudą“, – konstatavo LVAT.
Teismai pripažino, kad „Lidl Lietuva“ reklamos leidinyje pateikė pirkėjus klaidinantį vizualų įvairių prekių palyginimą – nubrauktą kainą ir geltoną langelį su procentais šalia, kuris buvo itin panašus į nuolaidų žymėjimą, nors iš tikrųjų rodė, kiek kaina „Lidl“ tinkle yra mažesnė nei kituose prekybos tinkluose.
Teismas sutiko, jog iš tokios reklamos nebuvo aišku, kad tai lyginamoji reklama, o paaiškinimai mažu šriftu leidinio apačioje nebuvo pakankami, todėl apgaulingas nuolaidos įspūdis buvo sudarytas.
„Akivaizdu, kad tokiu būdu skelbta reklama pagrįstai pripažinta klaidinančia, nes vartotojams tiek vizualiai teikiant informaciją, tiek nurodant informaciją apie kainą buvo sudarytas įspūdis, kad yra taikoma akcija nuo anksčiau taikytų prekių kainų ir kad jos akcijos skelbimo metu yra mažesnės nei konkurentų parduotuvėse. Mažu šriftu paskelbta informacija apie tam tikrą dieną buvusią prekių kainą kituose prekybos tinkluose negali būti vertinama kaip tinkamai vartotojui paskelbta informacija, kuri atskleidžia tikrąją reklaminio pasiūlymo kainą“, – nurodė LVAT.
„Lidl Lietuva“ teismui bandė įrodyti, kad reklama neklaidino, nes tame pačiame leidinyje buvo nurodyta, kad tai kainų palyginimas.
VVTAT savo ruožtu aiškino, kad vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog „Lidl Lietuva“ prekėms taikė nuolaidą, nors iš tiesų jų netaikė.
Teismas pabrėžė, kad tarnybos skirta bauda yra proporcinga pažeidimo mastui, trukmei bei poveikiui vartotojams.
Papildyta 12:58 val.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė teismo nutartį pakomentavo taip:
„Lidl“ skiria ypatingą dėmesį tam, kad klientams skirtuose leidiniuose informacija būtų išsami ir tiksli. Informuodama apie prekių kainas, „Lidl“ prieš kelis metus kurį laiką naudojo ir kainų palyginimą, kuomet leidiniuose klientams „Lidl“ nenuolatinio asortimento prekių (kurios siūlomos tik ribotą periodą, pavyzdžiui, savaitę) kainos būdavo lyginamos su konkuruojančių prekybos tinklų taikomomis reguliariomis (neakcijinėmis) kainomis.
Visi tokie palyginimai būdavo žymimi specialiu ženklinimu ir su papildoma informacija apie lyginimo laikotarpį bei konkrečius prekybos tinklus, su kuriais buvo lyginama. Tuometiniu mūsų vertinimu, toks papildomas ženklinimas leido klientams teisingai suprasti kainų palyginimo pranešimus, o lyginamosios reklamos pateikimas ir turinys buvo išsamus ir aiškus.
Tuo pačiu suprantame, jog lyginamosios reklamos principų taikymas kainų leidiniuose Lietuvoje nebuvo plačiai paplitusi praktika. „Lidl“ kainų lyginimo leidiniuose tokiu principu netaikėme jau keletą metų. Šiandien vis platesnis šio metodo taikymas mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje liudija, jog palyginamoji reklama tapo pripažinta ir stabiliai besiformuojančia rinkodaros praktika Lietuvoje.“
„Lidl Lietuva“ teismui bandė įrodyti, kad reklama neklaidino, nes tame pačiame leidinyje buvo nurodyta, kad tai kainų palyginimas.
VVTAT savo ruožtu aiškino, kad vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog „Lidl Lietuva“ prekėms taikė nuolaidą, nors iš tiesų jų netaikė.
Teismas pabrėžė, kad tarnybos skirta bauda yra proporcinga pažeidimo mastui, trukmei bei poveikiui vartotojams.
Bendrovės korporatyvinės komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė sako, kad tuo metu, kai skirta bauda, tokia lyginamosios reklamos praktika nebuvo paplitusi, tačiau dabar situacija rinkoje pasikeitė.
„Šiandien vis platesnis šio metodo taikymas mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje liudija, jog palyginamoji reklama tapo pripažinta ir stabiliai besiformuojančia rinkodaros praktika Lietuvoje“, – komentare BNS teigė O. Ferencienė.
