„Vertiname šį teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių. Kiekviena delsimo diena reikštų vėluojantį technologinį šuolį ir realias pasekmes – neatnaujinamus kelius, tiltus ir stabdomus kritinius projektus“, – sako „Via Lietuva“ laikinasis generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Pasak „Via Lietuva“, dabartinė elektroninių vinječių sistema generuoja ribotas pajamas, o atstumu pagrįstas apmokestinimo modelis ne tik leistų surinkti daugiau lėšų į Kelių fondą, bet ir sukurtų tvarų, ilgalaikį kelių priežiūros bei plėtros finansavimo mechanizmą.
Elektroninės rinkliavos sistemos pirkimas iš pradžių buvo nutrauktas balandžio 18 d., kai ekspertinis vertinimas atskleidė esminius dokumentacijos trūkumus.
Tačiau vėliau paskelbtas naujas pirkimas, kuriame pašalintos visos anksčiau kritikuotos sąlygos, įskaitant ir saugumo spragas.
Teismas, išnagrinėjęs „Proit“ skundą, konstatavo, kad viešojo intereso svarba yra lemiamas veiksnys – stabdyti procedūras nebūtų pagrįsta, nes tai galėtų atnešti milijoninius nuostolius Lietuvos kelių infrastruktūrai.
Šiuo metu kelių naudotojo mokestis taikomas 1 700 km ilgio magistraliniams keliams, iš kurių net 451 km yra prastos būklės.
Jų atnaujinimui reikia daugiau nei 446 mln. eurų. Be to, 22 tiltai šioje magistralių sistemoje įvertinti kaip blogos būklės, 18 jų – strategiškai svarbūs kariniam mobilumui. Vien jų remontui būtini papildomi 93 mln. eurų.
