Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje pramonininkų iniciatyva vakar lankėsi „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovai, kurie pristatė šį prieš dvidešimt metų sugalvotą ir iki šiol dar neįgyvendintą projektą. Šiauliečiai baiminasi, kad planuojamos per Lietuvą nutiesti dvi geležinkelio vėžės yra ekonomiškai nenaudingos ir gali pakenkti ne tik miestui, bet ir visam regionui.
Valstybinės svarbos projektas
„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Vidas Žvinys Šiaulių regiono plėtros tarybos nariams (savivaldybių merams ir socialiniams partneriams) pristatė projektą, nušvietė projekto dabartinę būklę, ateities perspektyvas. Prieš dvidešimt metų kilęs sumanymas nutiesti vieną geležinkelio liniją tarp Lenkijos ir Suomijos iki šiol dar neužbaigtas.
„Tai valstybinės svarbos projektas. Vyriausybė pirmiausiai jam skyrė prioritetus, tik po to buvo patvirtintas atominės elektrinės projektas. Tai daugiašalė sutartis. „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendiną projektą, skelbia viešuosius pirkimus“, - sakė V. Žvinys.
Šiaulių sąraše nėra
Pasak pranešėjo, per Lietuvą eina net keturi svarbūs tranzito koridoriai. V. Žvinys palyginimui pateikė Belgijos pavyzdį – per šią šalį eina trys tranzito koridoriai, tačiau šalis nebegali pasirūpinti savo poreikiais, nes reikia rūpintis tarptautiniais kroviniais.
Minėtas projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Lietuvoje planuojamus įrengti viešuosius logistikos centrus (VLC), geležinkelio linija planuojama pagal tai. Tik Šiaulių šiame sąraše nėra – pranešime paminėti tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešieji logistikos centrai.
„Šiaulių viešojo logistikos centro nėra, nes galbūt todėl, kad jį planuoja įrengti Šiaulių miesto savivaldybė. Galbūt reikėtų projektą perduoti „Lietuvos geležinkeliams“ ir problema būtų išspręsta“, - svarstė posėdžio dalyviai.
Ties dvi vėžes
Nemažai klausimų posėdžio dalyviams kilo po to, kai pranešėjas V. Žvinys pristatė ateities planus per Lietuvą nutiesti dvi „Rail Baltica“ geležinkelio linijas. Nuo Lenkijos pasienio iki Kauno atvesta linija išsišakotų – viena nueitų per Jonavą, Radviliškį, Šiaulius, Joniškį iki Latvijos sienos. Tam reikėtų rekonstruoti rusišką vėžę ir pritaikyti ją prie europinio standarto. Antroji linija būtų naujai tiesiama pro Panevėžį. Vėžėmis būtų gabenami ne tik keleiviai, bet ir kroviniai.
„Vienoje valstybėje konkuruotų dvi vėžės. Tai nėra naudinga ekonomiškai“, - išklausęs pranešimą komentavo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. Tokiai nuomonei pritarė ir kiti posėdžio dalyviai, kurių nuomone, vėžė per Šiaulius yra naudinga visam regionui, o antroji linija tik pablogintų padėtį. „Sprendimus priima Vyriausybė“, - nieko atsakyti negalėjo V. Žvinys.
Politinis sprendimas
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys įžvelgė takoskyrą tarp politinių ir ekonominių sprendimų. Pasak jo, Šiaulių regionas iš krovinių pervežimo uždirba milijardus litų, todėl atrodo keista, kodėl norima įrengti antrąją atšaką, kuri eis pro Panevėžį.
„Susiduriama su nesusikalbėjimu ir nutylėjimu. Nutylėjimas yra pats baisiausias politinių intrigų įrankis. Kalbėti apie finansus, kurie bus po dvidešimt metų, reikia šiandien. Politinis sprendimas turėtų nesikirsti su ekonominiu. Mes turėtume žinoti, kodėl yra daroma antroji atšaka. Ar tai naudinga šaliai. Juo labiau, kad visada kalbėjome apie vieną atšaką“, - žurnalistams teigė A. Rupšys.
Nuviliotų krovinius
Šiaulių mero J. Sartausko nuomone, kyla ekonominio pagrindimo klausimas – reikėtų atsižvelgti į visos šalies galimybes. Nors iš mero pasisakymų panašu, kad baiminamasi prarasti krovinių srautus, problemų kiltų ir su taip miesto valdžios planuojamu Šiaulių viešuoju logistikos centru.
„Yra daug neaiškumų dėl abiejų atšakų tiesimo. Pirmas klausimas – mes žvelgiame iš verslo, iš investicijų dydžių, ar tikrai Lietuva gali tokias dvi dideles vėžes nutiesti. Per Šiaulius eina rusiško pločio vėžė, bet ji būtų rekonstruojama, kainuotų du milijardus. Mano manymu, antroji vėžė nukonkuruos šitą, rekonstruotą. Kroviniai pasuks kita vėže. Nereikėtų žiūrėti vien tik į Šiaulius, Lietuva turėtų žiūrėti į savo galimybes. Mažesnės išlaidos būtų esamos vėžės rekonstrukcija“, - teigė J. Sartauskas.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad dar šį mėnesį rinksis į diskusiją, kurioje dalyvauti turėtų ir Susisiekimo ministras bei kiti atstovai. Bus diskutuojama dėl projekto ateities perspektyvų.
