Tuo piktinosi Vilniuje dirbanti kirpėja Gabrielė (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi).
Ji papasakojo, kad dirba grožio salone pagal darbo sutartį ir dar papildomai su verslo liudijimu privačiai.
Vis tik, anot Gabrielės, PSD jai reikia mokėti 2 kartus: kiekvieną mėnesį PSD už ją sumoka darbdavys ir dar papildomai PSD ji turi sumokėti pati savarankiškai, dirbdama su verslo liudijimu.
Gabrielė svarsto – jei dar pradėtų užsiimti kokia nors individualia veikla, turbūt reikėtų 3 PSD mokėti.
Anot jos, tai atrodo visiškai nelogiška ir nesąžininga: „Ar tai, kad moku žymiai daugiau PSD, leidžia man gauti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, sutrumpina eiles pas gydytojus? Ne.
Dažnai netgi tenka rinktis privačias klinikas ir mokėti trečią kartą, nes negaliu taip ilgai laukti vizitų kompensuojamose vietose. Tai kodėl turiu mokėti PSD kaip už 2 žmones, jei sveikatos priežiūros paslaugas gaunu lygiai tokias pačias, kaip kiti, kurie turi tik vieną darbą ir moka dvigubai mažesnį PSD?“
Kaip skaičiuojamas PSD?
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič primena, kad PSD nėra fiksuoto dydžio įmoka.
Tai yra procentinė įmoka nuo pajamų, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos ar gyventojų pajamų mokestis.
M. Kozič atkreipė dėmesį, kad PSD įmokos tarifas yra 6,98 proc. Todėl nėra taip, kad žmogus moka „2 PSD“ ar „3 PSD“ – PSD įmokos skaičiuojamos nuo visų jo uždirbtų pajamų.
„Pvz., jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą ir veiklą su verslo liudijimu, jis privalo mokėti įmokas nuo kiekvienoje veiklos formoje uždirbtų pajamų.
Pajamos, priklausomai nuo veiklos formos, gali būti apmokestinamos skirtingu metu“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, darbdavys kas mėnesį sumoka PSD įmokas nuo darbo užmokesčio. Tokiu atveju žmogus laikomas apdraustuoju ir gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Tačiau, jei tas pats žmogus dar vykdo individualią veiklą ar turi verslo liudijimą, jis gauna papildomas pajamas, nuo kurių taip pat turi būti sumokėtos PSD įmokos: „Tai nėra antras ar trečias PSD – tai yra PSD nuo kitų uždirbtų pajamų.“
Kodėl žmonės turi mokėti skirtingą PSD?
M. Kozič aiškinimu, žmonės, kurie vykdo tik savarankišką veiklą ir neturi darbo sutarties, PSD privalo mokėti kas mėnesį.
Minimali mėnesio PSD įmoka – 6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 1 038 eurai, taigi minimali mėnesio PSD įmoka siekia 72,45 euro.
„Minimali mėnesinė įmoka užtikrina, kad žmogus yra laikomas apdraustuoju ir gali naudotis medicinos paslaugomis.
Vis dėlto, jei žmogus uždirbo didesnes nei minimalias pajamas, deklaruodamas pajamas už praėjusius metus jis turės sumokėti skirtumą, kad PSD įmoka būtų apskaičiuota nuo visų jo uždirbtų pajamų, o ne tik nuo minimumo“, – pabrėžė pašnekovė.
Taigi žmogui, kuris uždirba pajamų, pvz., trijose veiklose, PSD skaičiuojamas ne 3 kartus, o 1 kartą nuo visų jo metinių apmokestinamųjų pajamų.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kodėl asmuo turi mokėti daugiau PSD vien dėl to, kad daugiau uždirba, bet galbūt dvigubai mažiau serga nei tas, kuris PSD moka mažiau.
Pvz., jei asmuo uždirba MMA (1 038 eurus), jis moka 72,45 euro PSD. Jei asmuo uždirba 2 500 eurų, jis jau moka 174,50 euro PSD, kas yra net 100 eurų daugiau.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) į šį klausimą atsakė taip: „Tai yra Lietuvoje Įstatymų leidėjo pasirinktas PSD modelis, kuris remiasi įstatymo įtvirtintais PSD principais.
PSD įmokos dydį nustato įstatymas. PSD yra privalomas mokestis, todėl ir priklauso nuo pajamų dydžio.“
Kodėl gyventojai negali atsisakyti mokėti PSD?
VLK atstovai pabrėžė, kad PSD įmokų mokėjimas yra mokestinė pareiga, kuri privalo būti vykdoma:
„PSD veikia ne kaip abonementas, kur mokate už tai, ką konkrečiai gaunate tą mėnesį. PSD yra draudimas, kurio esmė – užtikrinti, kad prireikus reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gautumėte be papildomų išlaidų.“
Pasak VLK, yra 3 pagrindiniai įstatyme minimi PSD principai.
Pirmasis – visuotinumo principas. Tai reiškia, kad visi gyventojai, kurie draudžiami PSD, privalo mokėti įmokas (arba už juos šias įmokas moka valstybė).
Už tai jie turi teisę gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kt., kai jų prireikia.
Antrasis – solidarumo principas. T. y. visi draudžiamieji ir valstybė kartu kaupia lėšas Privalomojo sveikatos draudimo fonde.
Iš šio fondo apmokamos gydymo išlaidos tiems, kuriems jų reikia – net jei jie patys tuo metu neįnešė tiek, kiek kainuoja jų gydymas.
Trečiasis – teisumo principas. Jis reiškia, kad įmokos mokamos pagal žmogaus galimybes (t. y. priklauso nuo pajamų dydžio), tačiau visiems užtikrinama vienoda sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, nepriklausomai nuo to, kiek jie sumokėjo.
„Kodėl tai svarbu? Net jei šiuo metu nesinaudojate sveikatos priežiūros paslaugomis, jūs esate apsaugotas – prireikus, jums bus suteiktas gydymas, kurio vertė gali būti dešimtimis ar šimtais kartų didesnė nei jūsų įmokos.
PSD sistema leidžia padėti tiems, kuriems pagalbos reikia dabar, o jūs gausite pagalbą, kai prireiks jums. Pvz., gyventojas kas mėnesį moka apie 100 eurų PSD įmoką. Jam susirgus ir prireikus operacijos, tyrimų, vaistų, stacionarinio gydymo, paslaugų vertė gali siekti tūkstančius eurų, bet jis jų neapmoka papildomai, nes yra draustas“, – komentavo VLK atstovai.
