Ekonomikos krizė paaštrino ir taip sudėtingus Rusijos ir Europos vežėjų santykius, nes jų darbo sąlygas šiandien galima apibūdinti kaip kovą dėl išlikimo.
Tokiose batalijose dažnai pasitelkiami visi turimi resursai ir priemonės, o ankstesni draugiški ar kolegiški santykiai tėra gražus klestėjimo laikų prisiminimas.
Esant dideliam krovinių deficitui, užleisti rinkos neketina nė vienos šalies vežėjai, juolab kad dar likę daug nuoskaudų ir nelygių susitarimų tarp įvairių valstybių. Rinkai ritantis žemyn, išmušė lobistų valanda.
Rusija pyko, kad jų vežėjai turi mokėti didelius kelių mokesčius Europoje, ir tuoj pat paskelbė įvedanti daugumai Europos Sąjungos vežėjų kelių mokesčius savo šalyje. Lietuva keletą mėnesių mokėjo šiuos mokesčius, tačiau vėliau jie mūsų vežėjams buvo atšaukti, nes tokių rinkliavų mūsų šalis netaiko Rusijos vežėjams.
Savo ruožtu Europa nuolat kelia ekologinių reikalavimų kartelę vilkikams, nustato įvairių kitų ribojimų. Dar viena problema yra susijusi su kitų šalių vežėjų baudomis dėl licencijavimo sistemos pažeidimų. Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Čekijoje ir Belgijoje, baudos yra labai didelės. Rusijoje jos buvo simbolinės – 1,5 tūkst. rublių. Lobistai inicijavo projektą, kuriame numatyta, kad nuobaudos dydis Rusijoje bus padidintas iki europinio lygio – kelių tūkstančių eurų.
Dėl įtakos ir darbo Rusijos rinkoje nuolat kaunasi Suomijos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių transporto įmonės. Rusijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacija ASMAP teigia, kad dabar jų vežėjai užima 41,6 proc. tarptautinių gabenimų rinkos, o likusi dalis priklauso užsieniečiams. Šie rezultatai nėra blogi – sunkiausiu metu Rusijos dalis sudarė mažiau nei 30 proc., tačiau toks skaičius netenkina Rusijos vežėjų, nes artimiausias siekis yra užimti 50 proc. rinkos.
Išbandymų sunkmečiu jau esame patyrę po Rusijos krizės 2002-aisiais, tačiau išlikome. Mums, Lietuvos vežėjams, dar sunku suvokti, kad net mažiausia klaida dabar gali tapti didelių sunkumų priežastimi Rusijoje. Pasikeitė požiūris ne tik į mūsų darbą, bet ir į mus, kaip konkurentus.
Matyt, esame pernelyg geri vežėjai, atimantys duoną iš kolegų. Ar dėl to turėtume raudonuoti ar nuolankiai nuleisti galvas? Tikrai ne. Eesame patyrę jau sutvirtėjusios politiškai ir ekonomiškai Europos Sąjungos šalies vežėjai, todėl turime visas galimybes konstruktyviai kalbėtis su šalies kaimynės atstovais. Rusija – teisinė valstybė, čia būtina ginti savo teises, jei tik manome, kad jos yra pažeistos. Būtina panaudoti ir visą tarptautinę paramą.
Manau, kad mūsų tikslas ir darbo principai išlieka nepakitę: tvirtinti patikimų ir modernių transporto įmonių vardą, stiprinti ryšius su užsakovais ir sąžiningai konkuruoti. Rusijos rinkoje mes ne tik dirbame, bet ir žinome, kaip tai daryti sėkmingai.
Tikiu, kad ir šių dienų išbandymai taps dar vienu gilesnės patirties etapu, nors didelė dalis įmonių per pastarąsias dvi savaites patyrė milžiniškų nuostolių.
Svarbu, kad ši problema, skirtingai nei prieš septynerius metus, neliko vien žinybinė, o ją padėjo spręsti aukščiausi šalies vadovai. Tiesa, tvirtinti, kad tos kančios jau baigtos, dar negalime, bet aišku viena – dirbame ir į problemas reaguojame greitai. Įrodėme, kad nesame išskirtiniai, ir nenusipelnome stovėti šalikelėse.
Valdas Gilys
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius
