Taip nutiko skaitytojui Viliui (vardas pakeistas), kuris su portalu tv3.lt pasidalijo neeiline situacija, kurią jam teko išgyventi automobiliu keliaujant po Ispaniją.
Vyras laiške nurodė, kad iš Lietuvos automobiliu išvyko pakeliauti po Ispaniją, tačiau ilgai laukta kelionė netrukus virto tikru košmaru.
Paliko viduryje kelio
Skaitytojas pasakojo, kad būdamas Valensijoje pateko į avariją, kai neapdairus autobuso vairuotojas neišsiteko vienoje eismo juostoje ir rėžėsi į jį.
„Avarija nebuvo labai baisi, tačiau to užteko, kad automobilis būtų sugadintas taip, kad negalėtume juo važiuoti. Išsikvietėme policiją, susitvarkėme visus reikalus ir visi išsiskirstė, o mes likome stovėti viduryje sankryžos“, – dalijosi Vilius.
Vyras atkreipė dėmesį, kad automobilį buvo apdraudęs „Lietuvos draudimo“ kasko draudimu, kuris užtikrina pagalbą kelyje visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, todėl vos nutikus įvykiui iš karto susisekė su draudimu.
„Iš karto paskambinome užregistruoti įvykį ir pranešti, kad mums reikės tralo, kadangi mašina nevažiuoja ir stovime viduryje sankryžos. Draudimo darbuotoja mums pažadėjo, kad pagalbos sulauksime per keletą valandų.
Nepaisant to, kad automobilis buvo važiuojamoje dalyje, visiškai eismo nesustabdė, bet policija prašė kuo greičiau patraukti automobilį, siūlė savo pagalbą, tačiau mes pasitikėjome draudimu ir atsisakėme“, – pasakojo skaitytojas.
Vilius nurodė, kad kantriai laukė pagalbos ir kas valandą paskambindavo į draudimo bendrovę pasiteirauti, ar viskas gerai. Taip lietuvis ant kelio pralaukė maždaug 12 valandų, o galiausiai po 10 valandos vakaro sulaukė „Lietuvos draudimo“ atsakymo, kad pagalbos nesulauks.
„Kiekvieną kartą paskambinus liepė laukti, esą tralas jau pakeliui ir tuoj atvyks. Galiausiai mus tiesiog paliko viduryje sankryžos penktadienio vėlų vakarą ir pagalbą liepė organizuotis patiems. Sakė, kad dėl to kalti jų partneriai Ispanijoje.
Buvome visiškame šoke, kadangi esame svetimoje šalyje, kalbos nemokame ir net nežinome, kur kreiptis pagalbos. Todėl vėl išsikvietėme policiją, kuri mums padėjo susiorganizuoti tralą, kad šis automobilį bent nuo kelio patrauktų“, – pasakojo vyras.
Vilius dalijosi, kad situacija būtų buvusi daug patogesnė, jei bendrovė iš karto būtų pasakiusi, kad pagalbos suteikti negalės. Tokiu atveju vyras būtų situaciją išsprendęs daug greičiau.
Vietoj to, jis pasitikėjo draudimo bendrove ir galiausiai liko be nieko.
Neatlygino visos žalos
Atvykus policijos rekomenduotam tralui lietuvis pranešė draudimui kur paliko automobilį, o pastarasis pasižadėjo, kad rytoj jį paims ir nugabens į pasirinktą autoservisą. Visgi draudimo žadėtas tralas neatvyko ir kitą dieną.
„Pažadėjo rytoj, o laukėme savaitę, kol automobilį kažkas paims. Bent tiek gerai, kad pavyko išsireikalauti pakaitinį automobilį, tačiau čia taip pat beveik maldauti reikėjo, nors sutartyje nurodyta, kad suteikia visada.
Kai automobilį pradėjo taisyti jau šiek tiek nusiraminome, galvojome, kad blogiausia dalis praėjo. Bet klydome. Pasirodo, visas cirkas dar tik prasidėjo“, – nurodė Vilius.
Jis pridėjo, kad pateikus visas sąskaitas su patirtomis išlaidomis „Lietuvos draudimui“, visas procesas truko dar daugiau nei mėnesį, kadangi reikėjo aiškintis dėl kiekvienos sąskaitos, o bendrovė galiausiai nusprendė nepadengti visos patirtos žalos.
„Ar tai normalu, kad draudimas net nesilaiko sutartyje numatytų punktų, o galiausiai dar ir bando išsisukti nuo žalos padengimo? Visas procesas truko maždaug pora mėnesių ir sukėlė neapsakomai daug streso, o galiausiai net ir patirta žala nebuvo atlyginta iki galo.
Kai draudimo bendrovės siūlo kasko draudimą, kuris kainuoja didelius pinigus, jos žada daug įvairių dalykų, kurių vėliau net negali įgyvendinti“, – piktinosi vyras.
Pasitaiko įvairių situacijų
„Lietuvos draudimo“ Komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius nurodė, kad apie 3 proc. bendrovės klientų žalą patiria būdami užsienyje, o kas dešimtam iš jų būna reikalinga vienokia ar kitokia pagalba.
Bendrovės atstovas atkreipė dėmesį, kad pagalba užsienyje teikiama pagal draudimo sutarties ir techninės pagalbos sąlygas bei limitus, pasitelkus „Lietuvos draudimo“ subpartnerių tinklą užsienio šalyse.
S. Abraškevičius tikino, kad pagalba klientams, kuriems ji priklauso, nesuteikiama tik tais atvejais, kai ją suteikti neleidžia objektyvios aplinkybės, tačiau net ir tuomet ieškoma kitų galimų sprendimų ar alternatyvios pagalbos formų, pavyzdžiui, gali būti pasiūlyta pasinaudoti mokama paslauga.
„Individualiais atvejais, pavyzdžiui, tokiose situacijose, kaip ekstremalios oro sąlygos, streikai ar kitos situacijos, techninės pagalbos tarnybų darbas gali būti sutrikdytas arba jų veikla iš viso paralyžiuota.
Todėl neatmestina, kad mūsų bendrovės techninės pagalbos subpartnerių tinklas gali negalėti pasiūlyti klientui jam priklausančios nemokamos paslaugos. Tokiu atveju atskirai suderinus su klientu gali būti siūloma klientui pačiam susirasti paslaugos teikėją ir apmokėti už šias kliento turėtas išlaidas arba kitaip kompensuoti patirtus nepatogumus“, – nurodė atstovas.
S. Abraškevičius pasidalijo, kad konkrečios pagalbos užsienyje suteikimo laikas yra individualus ir tiesiogiai priklauso nuo šalies, kurioje įvyko įvykis, nuo sezoniškumo, nuo konkrečios geografinės vietovės ypatumų, oro sąlygų ir netgi nuo šalies tradicijų, valstybinių švenčių ar kitų masinių renginių.
„Perdavus kliento pagalbos prašymą užsienio šalies partneriui, deja, tačiau mūsų techninės pagalbos tarnyba ne visuomet gali užtikrinti, kad pagalbos prašymas bus įvykdytas per mūsų pagalbos tarnybos klientui pažadėtą laiką.
Tam įtakos gali turėti tiek objektyvios priežastys (pavyzdžiui, specifinė vietovė, kalnų kelias, sezoniškumas), tiek ir tuo metu konkrečioje šalyje ar vietovėje susiklosčiusios individualios sąlygos (pavyzdžiui, snygis, pikinės valandos ir pan.)“ – pažymėjo „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kadangi kiekvienas atvejis yra individualius, todėl skiriasi ir žalos nagrinėjimo trukmė.
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, proceso trukmė priklauso nuo įvykio aplinkybių, sugadinimų masto, šalies, tačiau svarbus faktorius yra ir paties kliento atlikti arba neatlikti veiksmai, kurie gali padėti pagreitinti žalos administravimo trukmę.
„Pagreitinti gali nuotraukose ir/ar filmuojant užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, bendro vaizdo fotofiksacija po įvykio, jei tai daryti saugu, atsakingų institucijų ir asmenų savalaikis informavimas, informacijos, susijusios su įvykiu fiksavimas ir pan.
Užsienyje įvykio įvykusio administravimo trukmė gali užsitęsti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kalbų skirtumų, atsakingų užsienio institucijų įvykių tyrimo trukmės ir pažymų gavimo laikotarpio, kuris paprastai nepriklauso nuo draudimo bendrovės ir gali užtrukti, priklausomai nuo situacijos“, – dalijosi S. Abraškevičius.
Kodėl klientui gali būti atlyginta ne visa patirta žala „Lietuvos draudimas“ nepakomentavo, tačiau atstovas pažymėjo, kad kiekvienas įvykis yra vertinamas individualiai, o nuostolio dydis paprastai yra nustatomas, atsižvelgiant į kliento draudimo sutarties sąlygas.
Galima apskųsti
Advokatas Evaldas Klimas pabrėžė, kad bet kokio sutarties punkto neįgyvendinimas yra draudimo sutarties pažeidimas, todėl bendrovė privalo klientui atlyginti ne tik sutartyje numatytą, bet ir dėl nesuteiktos pagalbos patirtą žalą.
Pasak teisininko, jei sutartyje nurodyta, kad tam tikra paslauga bus suteikiama, tačiau taip neįvyksta, atsakomybė gula ant bendrovės pečių, o ne ant jų užsienio partnerių.
„Jei draudimo bendrovė nesuteikia tų paslaugų, kurios yra numatytos sudarytoje draudimo sutartyje, galima teigti, kad įvyko sutarties pažeidimas. Draudimo bendrovė privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Jei bendrovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdo – bendrovė privalo atlyginti patirtą žalą.
Pasiteisinimai, kad žadėtos paslaugos nesuteikė vietos partneriai, nėra pagrindas atleisti nuo teisinės atsakomybės. Jei draudimo bendrovė prisiėmė pareigą suteikti atitinkamą paslaugą atitinkamoje teritorijoje, tokia paslauga privalo būti suteikta“, – nurodė E. Klimas.
Teisininkas pataria, kad patekus į tokias situacijas visuomet reikia oficialiai užfiksuoti visą patirtą žalą ir turėti įrodymus, kad bendrovė neįvykdė savo pažadų.
„Pirmiausia, reikia patikrinti, ar sutartyje nėra numatyta kompensacija už tokį pažeidimą. Pavyzdžiui, gali būti numatyta bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Jei bauda nenumatyta, tuomet galima reikalauti tik patirtos žalos atlyginimo jau bendrais teisės aktuose numatytais reikalavimo atlyginti patirtą žalą pagrindais.
Antra, būtina nedelsiant fiksuoti pažeidimą. Ne tik skambinti, tačiau ir rašyti žinutes, išsiųsti el. laišką, kuriame būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės, jų atlikti veiksmai, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai“, – pabrėžė E. Klimas.
Tokiose situacijose atsidūrę žmonės dažnai išreiškia norą reikalauti ir patirtos moralinės žalos atlyginimo. Visgi teisininkas pažymi, kad tai sudėtingas procesas, kuris retai duoda rezultatų.
„Deja, moralinės žalos atlyginimo klausimais Lietuvos teismai nėra suformavę nuoseklios teisminės praktikos. Lietuvoje moralinės žalos atlyginimo reikalavimai visuomet kelia daug diskusijų, juos sunku įrodyti. Todėl siūlytina patiems apsvarstyti, kaip minimalios sąnaudomis patiems išvengti tokios žalos.
Pavyzdžiui, gal gali kiti pakeleiviai toliau tęsti kelionę, kol atsakingas asmuo susitvarkys. Vis tik, jei dėl to nebuvo nuvykta, pavyzdžiui, į koncertą, nebuvo pasiektas planuotas viešbutis ir teko apsistoti kitame viešbutyje, tokios negautos paslaugos ar patirtos išlaidos turėtų būti atlyginamos, jei nepavyksta atgauti lėšų iš paslaugos teikėjo“, – nurodė teisininkas.
Tuo metu jei bendrovė atsisako padengti visą patirtą žalą, galima kreiptis į atsakingas institucijas ir tokį sprendimą apskųsti.
„Jei draudimo bendrovė atsisako kompensuoti visas patirtas būtinas išlaidas, tokį sprendimą galima skųsti. Skundą galima teikti vartotojų teises ginančiai institucijai arba kreiptis į teismą.
Prieš teikiant skundą, būtina įsiskaityti į sutartyje esantį skyrių dėl ginčų nagrinėjimo. Jame gali būti nurodyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčus nagrinėjanti institucija“, – pasakojo E. Klimas.
Draudikai fiksuoja rekordinius pelnus
Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad draudikai pernai fiksavo rekordinius pelnus. 2024 m. draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2024 m. padidėjo 9,1 proc. – iki 1,585 mlrd. Eur. Iš jų 1,214 mlrd. Eur (77 proc. visų įmokų) teko ne gyvybės draudimui, 370 mln. Eur (23 proc.) – gyvybės draudimui.
Tai reiškia, kad lietuviai daugiausiai draudžia savo turtą, tarp jų ir automobilius.
Ne gyvybės draudimo rinkos augimą lėmė 12,9 proc. (iki 283,8 mln. eurų) išaugusios transporto priemonių kasko draudimo, 12,8 proc. (iki 282,1 mln. eurų) padidėjusios turto draudimo įmokos.
LB duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai tenkanti draudimo įmokų suma pernai pasiekė beveik 550 eurų.
Per 2024 m. draudėjams ir nukentėjusiems asmenims išmokėta 885,5 mln. eurų arba 9,6 proc. daugiau nei 2023 m.
Pernai draudimo bendrovės ne gyvybės draudimo klientams išmokėjo daugiau pinigų nei surinko įmokų – išmokos augo beveik 12 proc. ir siekė beveik 680 mln. eurų.
Didžiausia dalis šių išmokų atiteko žaloms, susijusioms su transporto priemonėmis: net 212 mln. eurų buvo išmokėta už eismo įvykius (privalomas civilinės atsakomybės draudimas), dar 183 mln. eurų – už kasko draudimu apdraustas transporto priemones. Turto žaloms atiteko apie 139 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
