Slidinėjimas užsienio kalnuose daugeliui lietuvių tampa gražia žiemos atostogų tradicija. Tačiau kasmet slidininkai renkasi vis sunkesnes trasas, tad ir sužalojimų jie patiria daugiau. Jau tapo populiaru drausti ne tik savo sveikatą, bet ir atsakomybę.
Draudikai tvirtina, kad kiekvienais metais auga slidininkų patiriamų žalų skaičius. Manoma, kad tam turi įtakos ne tik lietuvių širdis vis labiau užkariaujanti pramoga, bet ir didėjanti slidininkų mėgėjų patirtis.
Draudikai pastebi, kad slidinėti į užsienį besiruošiantys gyventojai aktyviau draudžiasi ir civilinės atsakomybės draudimu, kuris praverčia netyčia sužalojus kitą slidininką.
Čiuožia geriau - traumų daugiau
"Mano Draudimas LT" brokerė Dagnė Rūkienė LŽ tvirtino, kad draudimo bendrovės kasmet sulaukia slidinėti į užsienį išvykstančių žmonių, norinčių apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų kalnuose. Jos teigimu, žmonės vis geriau supranta, kad verčiau sumokėti už draudimą savaitei apie 50 litų ir ramiai pramogauti. Tiek pinigų užtenka apdrausti nelaimingo atsitikimo žalą 50 tūkst. eurų.
Brokerė pažymėjo, kad žymiai padaugėjo ir pasirenkančių civilinės atsakomybės draudimą slidinėjimo mėgėjų.
"Žmonės jau pagalvoja, kas būtų, jei sužalotų kitą slidininką. Šis draudimas buvo siūlomas visada, tačiau anksčiau gyventojai nelabai susimąstydavo, kad žala kitam asmeniui gali būti didesnė nei sau pačiam. Mat nestipriai susižalojęs gali ir pats parklibinkščiuoti, o partrenkęs kokį turtingą vokietį gali brangiai sumokėti", - kalbėjo ji.
Anot D.Rūkienės, už civilinės atsakomybės draudimą reikia mokėti papildomai - apsidrausti 10 tūkst. eurų kainuoja apie 14 litų.
"Mūsų krašto gyventojai slidinėti važinėja jau daug metų, tad aktyviausieji čiuožinėja vis geriau. Pradedantieji smaginasi vadinamuosiuose varlinukuose, tad ten nutrenkti kitą slidininką mažai galimybių, o išmokę slidinėja rimtesnėse trasose ir supranta, kad ne viskas nuo jų priklauso", - samprotavo ji.
Pašnekovės teigimu, draudimas padengia visas su patirta žala susijusias išlaidas iki kliento pasirinktos sumos. D.Rūkienė patikino, kad kol kas Lietuvos draudikai neturėjo atvejų, kai patirta žala slidinėtojui atsiėjo brangiau, nei jis buvo apsidraudęs.
Draudimo paslaugas nuo nelaimingų atsitikimų slidininkams aktyviai siūlo ir kelionių agentūros. Tiesa, pasak D.Rūkienės, per kelionių agentūras įsigytas toks draudimas kainuoja brangiau.
"Paprastai dėl tokio draudimo žmonės kreipiasi ir tiesiogiai į draudikus, ir apsidraudžia per kelionių agentūras - dažniausiai pasirinkimas priklauso nuo to, kaip jiems patogiau. Kainų skirtumas gana didelis, tad kai kurie žmonės pasitikrina per kelias kompanijas tiek teikiamų paslaugų, tiek kainų skirtumus", - dėstė ji.
Daugiausia susižaloja jauni vyrai
Draudimo bendrovės ERGO LIETUVA duomenimis, šiemet vidutinė žala išaugo 15 proc. ir siekia beveik 3 tūkst. litų. Pasak Civilinės atsakomybės nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, slidinėdami dažniausiai nelaimingų atsitikimų patiria jaunesni nei 30 metų vyrai.
"Daugiausia pranešimų sulaukiame iš Slovakijos, Austrijos ir Italijos. Pastarosiose dviejose šalyse ir Prancūzijoje patiriamos žalos didžiausios, nes jose gydymo paslaugos ir specialių pagalbos priemonių, pavyzdžiui, sužaloto slidininko transportavimas į ligoninę sraigtasparniu, kainuoja brangiausiai", - pasakojo A.Pilčicas. Jo teigimu, žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų.
Nesėkmingas griuvimas, stengiantis išvengti kliūties, ir susidūrimas su kliūtimi - pagrindinės traumų priežastys.
Garantuoja būtiniausias išlaidas
Vykdami į Europos Sąjungos šalis gyventojai nuo nelaimingų atsitikimų gali apsidrausti ir nemokėdami papildomai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) išduoda Europos sveikatos draudimo korteles (ESDK), kurios garantuoja pačias būtiniausias medicinos pagalbos paslaugų išlaidas. Tačiau tiek, kiek šių paslaugų išlaidas apmoka paslaugas suteikusios šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga.
Jūratė Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja LŽ aiškino, jog kai kuriose šalyje egzistuoja pacientų priemokos už paslaugas, kurias asmuo turės padengti savo lėšomis ir jos nebus kompensuotos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Be to, VLK neapmokės apdraustųjų pervežimo bei transportavimo į Lietuvą išlaidų, jei jie dėl ligos negalės grįžti į Lietuvą be kvalifikuotos medicinos darbuotojų pagalbos.
"Žmonės, kurie išvyksta slidinėti, turėtų dėmesį atkreipti ypač į tai, kad kalnuose dažniausiai įsteigtos nedidelės privačios įstaigos, nepriklausančios tos šalies valstybinei sistemai, ir šių įstaigų teikiamų paslaugų išlaidų valstybinis (privalomasis) draudimas nedengia", - pabrėžė J.Sabalienė.
Be to, ji atkreipia dėmesį į tai, kad transportavimo paslaugų iš kalnų į gydymo įstaigas išlaidos dažniausiai nėra kompensuojamos, o pacientų transportavimas specialiu medicininiu transportu kainuoja itin brangiai. VLK duomenimis, ESDK pradėtos teikti nuo 2005 metų ir šiandien jos yra išduotos jau daugiau nei 78 tūkst. gyventojų.
Eglė KAPOČIŪTĖ
