Tik iš dalies teisingas yra įsitikinimas, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus legaliai dirba ir kiek uždirba.
Pagal dabar galiojančią tvarką, palyginti su gaunama alga, trumpiau dirbančių ir mažiau uždirbančių pensijos bus santykinai didesnės nei tų, kurie uždirba daugiau ir dirba ilgiau.
Tad pirmieji gali tikėtis, kad būsima pensija sudarys daugiau kaip pusę būsimos algos, o pastariesiems teks tenkintis vos trečdaliu buvusių pajamų.
Pensija priklauso ne tik nuo stažo ir įmokų
Kaip žinoma, pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.
Bendroji apskaičiuojama konkretaus žmogaus sukauptą stažą dalijant iš būtinojo stažo (šiemet – 34 m., nuo 2026 m. – 34,5 m., o dar vėliau – 35 m.) ir dauginant iš bazinės pensijos, kuri kasmet keičiama (šiemet – 298,45 euro).
Yra ir viena labai svarbi išlyga. Jei žmogus sukaupė virš 15 m. stažo, bet mažiau nei 34 m., jo stažas prilyginamas šiam dydžiui.
Paprastai kalbant, visiems, kurie pradirbo nuo 15 iki 33 m., bendroji pensijos dalis bus tokio paties dydžio kaip ir tiems, kurie pradirbo 34 m.
Senatvės pensija neskiriama, jeigu žmogaus stažas nesiekia 15 m.
Individualioji pensijos dalis gaunama žmogaus sukauptus apskaitos vienetus (AV) padauginus iš jų vertės (šiemet – 7,16 euro), kuri taip pat kasmet keičiama.
Jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per vienus darbo metus sukaupia 1 AV. Jeigu jo vidutinė alga išlieka maždaug tokio dydžio visą darbinę karjerą, tuomet turėdamas 34 m. stažo jis sukaupia 34 AV.
Vis dėlto ir čia yra svarbi išlyga. Įstatymu apribota, kad per metus gyventojas negali sukaupti daugiau kaip 5 AV. Tai reiškia, kad, uždirbdamas daugiau nei 5 vidutinius atlyginimus per mėnesį, daugiau apskaitos vienetų ir didesnės pensijos individualios dalies jis negaus.
Kita vertus, jeigu žmogui apskaičiuota senatvės pensija yra tokia maža, kad nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet – 450 eurų), tuomet jam priklauso mažos pensijos priemoka.
Dėl „Sodros“ pensijos dirbti ilgiau ir uždirbti daugiau neapsimoka
Šiame straipsnyje publikuojama pensijos skaičiuoklė parodo, kokios pensijos galima tikėtis dabartine pinigų verte pagal dabar galiojančius dydžius ir pensijos skyrimo tvarką.
Kaip minėta, bazinė pensija ir AV vertė kasmet didėja, tad jau kitais metais, tikėtina, būsima pensija pasikeis.
Tačiau skaičiuoklė parodo, kad, kuo žmogus daugiau uždirba ar ilgiau dirba, tuo jo senatvės pensija, palyginti su buvusia alga, bus mažesnė už pensiją tų, kurie dirbo trumpiau ir uždirbo mažiau.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus 15 metų dirba už minimalią 1038 eurų algą (tai būtų 777 eurai į rankas), jo senatvės pensija būtų 351,31 euro. Prie šios sumos dar būtų pridedama 43,54 euro dydžio priemoka.
Taigi išėjęs į pensiją toks žmogus gautų iš viso 394,85 euro per mėnesį. Tokia suma sudarytų kiek daugiau nei 50 proc. buvusios algos į rankas.
Jeigu žmogus dirbtų 34 metus už vidutinę 2108,88 euro algą (1320 eurų į rankas), jam būtų skirta 541,89 euro senatvės pensija. Tai sudarytų 41 proc. buvusios algos.
Dvi vidutines algas, t. y. 4217,76 euro popieriuje arba 2552 eurus į rankas, per mėnesį uždirbantis ir 34 metus išdirbęs žmogus gautų 785,36 euro pensiją. Ji sudarytų 31 proc. buvusios algos į rankas.
Taigi, kuo daugiau žmogus dirba ir uždirba, tuo jo pensijos ir buvusios algos santykis yra prastesnis.
Šiame straipsnyje publikuojama skaičiuoklė skiriasi nuo „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklės.
Pastaroji aktualesnė tiems, kurie į pensiją išeina netrukus. Mat vertindama būsimos pensijos dydį „Sodra“ naudoja neatskleidžiamas prognozes apie galimą įvairių dydžių indeksavimą ir infliaciją būsima pinigų verte.
Dėl to „Sodros“ skaičiuoklėje rodomas būsimos pensijos dydis gali būti netgi didesnis už dabar gaunamą darbo užmokestį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
