Jomis taip pat planuojama padidinti pareiginius atlyginimus, skirti daugiau ir didesnių priedų už ilgalaikį darbą.
Naujas įstatymo projektas registruotas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, aplinkosaugos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų ir kitų statutinių įstaigų pareigūnai surengė protesto akciją.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas tuo metu sakė, pareigūnai protesto akcija sieks priminti Vyriausybei jos pažadą didinti algas statutiniams pareigūnams.
„Atlyginimai yra visiškai neadekvatūs. Dar kai kas negauna net 1000 eurų iš minėtų įstaigų pareigūnų“, – atkreipė dėmesį S. Džiautas.
Pasak jo, akcija buvo siekiama paraginti politikus imtis spręsti pareigūnų trūkumo klausimą. Taigi politikai, regis, greitai išgirdo protestuojančius pareigūnus ir žada jiems mokėti gerokai daugiau pinigų.
Netenkina maži atlyginimai
„Viešojo saugumo institucijos susiduria su šiais esminiais iššūkiais, kurie gali trukdyti efektyviai užtikrinti visuomenės saugumą: ilgą laiką stebimas mažėjantis noras rinktis pareigūno profesiją, sunkumai išlaikant patyrusius pareigūnus, dideli darbo krūviai dėl personalo trūkumo bei nuolat didėjančių statutinių įstaigų funkcijų apimčių.
Dėl šių aplinkybių statutinių įstaigų vykdomų funkcijų kokybė gali nukentėti“, – pataisų aiškinamajame rašte įspėja VRM.
Ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojų apklausa esą rodo, kad darbo užmokesčiu pernai buvo patenkinti tik 27 proc. darbuotojų. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2022 m. (52 proc.).
VRM įspėja, kad 15 proc. pareigūnų per artimiausius 12 mėn. planuoja palikti tarnybą dėl per mažų atlyginimų, netinkamo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso, taip pat didelio darbo krūvio.
Esą, jeigu tiek darbuotojų paliktų tarnybą, tuomet pareigūnų trūkumas VRM statutinėse įstaigose siektų 33 proc.
Didinti algas siūlo nuo kitų metų
Taigi registruotomis pataisomis ministerija siūlo nustatyti didesnius minimalius pareigūnų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientus.
Priėmus projektą, pareigūnų darbo užmokestis būtų didinamas keliais etapais. Kiekvienais metais, pradedant nuo 2026 m. sausio 1 d., minimalūs pareiginių algų koeficientai būtų didinami 7 proc.
Statutinių darbuotojų atlyginimai skaičiuojami nustatytus koeficientus dauginant iš bazinio dydžio, kuris dabar yra 1785,4 euro.
Jeigu pataisos būtų priimtos, jau nuo kitų metų VRM centrinės statutinės įstaigos vadovo pradinė mažiausia alga iki mokesčių didėtų 285 eurais, jo pavaduotojo – 214 eurų, kitų statutinių įstaigų vadovų ir viršininkų – 196 eurais, o mažiausias pareigas einančių darbuotojų – 125 eurais.
Priėmus įstatymo projektą vėlesniais metais mažiausios galimos pareiginės algos augtų papildomai.
Papildomi priedai – už stažą ir neišėjimą į pensiją
VRM siūlo kelti ne tik mažiausias galimas pareigines algas, bet ir nustatyti daugiau priedų už darbo metus.
Siūloma nustatyti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. priedas už minėtą stažą negali viršyti 30 proc. pareiginės algos, o pareigūnų, kurių tarnybos stažas sudaro 25 ir daugiau metų, priedo už tarnybos stažą dydis būtų didinamas iki 30 proc. pareiginės algos.
„Siekiant motyvuoti pareigūnus ilgiau likti tarnyboje“, įstatymo projektu siūloma nustatyti naują kompensaciją už ilgalaikę tarnybą pareigūnams, ištarnavusiems vidaus tarnyboje 25 metus ir daugiau ir įgijusiems teisę palikus tarnybą iš karto gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
VRM siūlo nustatyti, kad pareigūnams, kurių vidaus tarnybos stažas sudaro 25 ir daugiau metų, kas mėnesį būtų mokama 0,225 bazinio dydžio kompensacija už ilgalaikę tarnybą.
Kaip minėta, šiuo metu bazinis dydis yra 1785,4 euro. Taigi, priėmus ministerijos pasiūlymą, pareigūnams būtų mokama 401,71 euro kompensacija už neišėjimą į pensiją.
Pvz., jeigu jaunas pareigūnas pradėjo dirbti 20 m., sulaukęs 45 metų jis jau galėtų gauti tokią kompensaciją.
„Siūlymą įtvirtinti naują kompensaciją paskatino aplinkybė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų pareigūnų pasitraukimo iš tarnybos procesui stabilizuoti.
Pareigūnai, ištarnavę vidaus tarnybos pareigūno pareigose 25 metus, palieka tarnybą, jiems yra skiriama valstybinė pensija, kuri mokama ir tuo atveju, jeigu buvęs pareigūnas įsidarbina tiek valstybėse institucijose ir įstaigose, tiek ir privačiame sektoriuje“, – pastebi ministerija.
Be kita ko, pareigūnai gauna ne tik valstybines pensijas, bet ir įprastas senatvės pensijas.
Projekto aiškinamajame rašte VRM prognozuoja, kad didesniems atlyginimams ir kompensacijoms už neišėjimą į pensiją per trejus metus reikėtų virš 150 mln. eurų papildomų lėšų iš mokesčių mokėtojų.
Aktualu tūkstančiams darbuotojų
VRM valdymo srities statutinės įstaigos yra Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba. Šios pavaldžios įstaigos taip pat yra laikomos statutinėmis, prie jų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.
Teisingumo ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos yra Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos – Muitinės departamentas ir jam pavaldžios muitinės statutinės įstaigos, taip pat ir muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaiga.
Paminėtos įstaigos turi tūkstančius darbuotojų. Pvz., Policijos departamentas jų turi 1,5 tūkst., o jam pavaldus Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – virš 1,8 tūkst.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Policijos departamente siekia 2608 eurus neatskaičius mokesčių arba 1587 eurus į rankas. Minėtame komisariate – atitinkamai 2858 eurus ir 1730 eurų. Visoje Lietuvoje vidutinis atlyginimas dabar yra 2338 eurai iki mokesčių ir 1436 eurai po jų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
