Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio patvirtintame Universalių pašto paslaugų (UPP) apraše numatyta, kad artimiausiais metais Lietuvoje ryškiai išaugs Lietuvos pašto paštomatų kiekis.
Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad ministras sulaukdavo daug prašymų iš atokesnių vietovių gyventojų, bendruomenių. Galiojant ankstesnei tvarkai, nukentėdavo regionų gyventojai, riboto judumo asmenys, senjorai, o tai paskatino ieškoti sprendimų, kaip paštomatus priartinti arčiau žmonių.
„Iki šiol dalyje Lietuvos regionų iki artimiausio paštomato reikėjo keliauti dešimtis kilometrų į rajono centrą. Taigi siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų pasiekiami arti jų namų visoje Lietuvoje“, – nurodė ministerija.
Numatyta, kad per trejus metus šis tinklas turėtų išaugti beveik dvigubai.
Ar tokia paštomatų tinklo plėtra reiškia, kad bus mažinamas tradicinių pašto skyrių skaičius, ar vis dėlto tai – siekis išplėsti paslaugų prieinamumą?
Atsiras bent keli šimtai paštomatų
Pasak Lietuvos pašto atstovo ryšiams su visuomene Luko Zadaracko, paštomatų tinklą šiuo metu sudaro apie 440 paštomatų, kurie yra išdėstyti 115 Lietuvos gyvenviečių.
Šiuo metu Lietuvos paštas vykdo parengiamuosius darbus, kurie sudarys sąlygas sklandžiam naujų teisinių nuostatų įgyvendinimui ir jų integravimui į bendrovės strategiją.
„Tinklas yra nuosekliai plečiamas ir per 2025 m. jis bus papildytas dar daugiau nei 50 naujų paštomatų visoje šalyje. Šiuo metu baigiami derinti tinklo plėtros planai ir atrenkamos būsimos paštomatų lokacijos“, – nurodė L. Zadarackas.
Tiesa, UPP apraše numatyta, kad 2029 m. „LP Express“ paštomatų tinklą sudarys bent 700 paštomatų.
Tuo metu ministerija prideda, kad iki 2028 m. pabaigos planuojama įrengti apie 300 naujų paštomatų Lietuvos regionuose, t. y. kaimuose ir miesteliuose.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Ugnė Ramaneckienė pabrėžė, kad tokių sprendimų buvo imtasi ir todėl, kad Universalių pašto paslaugų svarba mažėja.
Pavyzdžiui, UPP dalis visoje pašto rinkoje per dvejus metus sumažėjo nuo 9,5 proc. iki 6,3 proc., o tradicinių laiškų apimtys per pastaruosius penkerius metus smuko daugiau nei 50 proc.
Bus įrengiami nutolusiose vietovėse
Apie konkrečius paštomatų plėtros planus ir naujas paštomatų vietas Lietuvos paštas kol kas nekomentuoja, tačiau pažymi, kad nauji paštomatai bus statomi tik ten, kur jų tikrai reikia.
„Siekiant užtikrinti paštomatų įrengimo tvarumą ir atsiperkamumą, būtinas tam tikras minimalus per juos keliaujančių siuntų srautas. Todėl naujų paštomatų lokacijos parenkamos įvertinus vietovės gyventojų skaičių, esamus siuntų srautus per kurjerius ir pašto tinklą, konkurencinę aplinką bei infrastruktūrą“, – dalijosi L. Zadarackas.
Anot jo, ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad paštomatai būtų patogiai prieinami visiems klientams, įskaitant judėjimo negalią turinčius asmenis.
Be to, siekiant, kad naudojimasis paštomatais būtų aiškus ir suprantamas senjorams, Lietuvos paštas aktyviai įsitraukia į Ryšių reguliavimo tarnybos projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ veiklą.
„Šio projekto pagrindinis tikslas – senjorų skaitmeninės įtraukties didinimas. Lietuvos pašto kolegos paskaitose senjorams pasakoja ne tik kaip naudotis paštomatais, bet ir savitarnos svetaine, kaip užsisakyti leidinių prenumeratą bendrovės tinklalapyje, supažindina su mobiliojo laiškininko paslauga, elektronine filatelijos prekių parduotuve“, – komentavo Lietuvos pašto atstovas.
Tikslios naujų paštomatų vietos kol kas nėra numatytos, tačiau, pasak U. Ramaneckienės, paštomatai bus įrengiami miesteliuose ir kaimuose, kuriuose gyvena daugiau nei 500 žmonių, todėl pasiekiamumas didės net ir nutolusiose vietovėse.
Visgi, anot jos, toks tinklo plėtimas pareikalaus nemažų investicijų, o RRT prižiūrės, kad viskas būtų atliekama tinkamai ir paslaugų prieinamumas būtų užtikrintas ne tik didžiuosiuose miestuose.
„RRT prižiūrės, kad naujai diegiami paštomatai ir jų išlaikymo sąnaudos būtų tinkamai ir proporcingai paskirstytos pagal teikiamas paslaugų apimtis ir kad būtų skatinamas tinklo dalinamasis, siekiant užtikrinti didesnį visų rinkos dalyvių paslaugų teikimo prieinamumą nutolusiose geografinėse vietovėse, o ne tik didmiesčiuose“, – komentavo U. Ramaneckienė.
Ar tai reiškia, kad sumažės pašto skyrių?
Paštomatų tinklo plėtra neabejotinai rodo siekį modernizuoti pašto paslaugas ir prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų įpročių – vis daugiau siuntų užsakoma internetu, o savitarnos sprendimai tampa vis populiaresni.
Tačiau, ar tai reiškia, kad tradiciniai pašto skyriai pamažu trauksis iš miestelių ir kaimiškų vietovių?
L. Zadarackas pažymėjo, kad fiziniai pašto skyriai yra neatsiejama Lietuvos pašto tinklo dalis, o nauji pokyčiai vyksta ne fizinių pašto skyrių uždarymo tikslu.
Atvirkščiai – Lietuvos pašto atstovas nurodė, kad fiziniai skyriai yra nuolat atnaujinami.
„Jų atnaujinimas ir optimizavimas – tęstinis procesas, kurio metu siekiame užtikrinti patogų, šiuolaikišką ir klientų poreikius atitinkantį aptarnavimą.
Primename, kad paskutinis pašto skyrius buvo atnaujintas šių metų vasario pabaigoje Vilniuje, kai duris atvėrė naujasis Žirmūnų pašto skyrius, pakeitęs tris senesnius ir naujos koncepcijos nebeatitikusius skyrius“, – pažymėjo L. Zadarackas.
Anot jo, tam tikri pašto skyrių tinklo pokyčiai planuojami ir šiemet, tačiau tokie procesai greitai nevyksta, nes dažnas iššūkis – tinkamų, klientams patogių ir veiklos poreikius atitinkančių patalpų radimas, dėl ko pašto skyrių atnaujinimo procesas gali užtrukti.
U. Ramaneckienė pridėjo, kad numatyti pokyčiai yra kaip technologinis atsakas į augantį Lietuvos gyventojų savitarnos poreikį, ką rodo paštomatų naudojimo populiarumo skaičiai.
Pavyzdžiui, net 60,8 proc. visų pašto siuntinių yra atsiimama paštomatuose, o 33,7 proc. būna pristatyti gavėjui jo gyvenamojoje ar buveinės vietoje.
„Lietuvos gyventojai jau pripratę, kad net iš atokiausio pasaulio kampo galima atsisiųsti patikusią prekę, kuri pakankamai greitai atkeliauja tiesiai į namus arba į paštomatą. Stebime, kad siuntinių, keliaujančių į mūsų šalį, skaičius nuosekliai auga.
Šį augimą lemia auganti ir populiarėjanti e-prekyba visame pasaulyje. Lietuvoje prekių siuntimas populiarėja dėl augančios paštomatų plėtros regionuose, kuri stiprina paslaugų prieinamumą, užtikrina pašto paslaugų kokybę bei tvarų sektoriaus vystymąsi“, – nurodė RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė.
Anot jos, bendras siuntinių skaičius 2024 metais siekė 59,6 mln. (į šį skaičių įtraukiami siunčiamieji Lietuvoje, siunčiami į užsienį ir gaunami iš užsienio). Palyginti su 2023 metais, visų siuntinių skaičius išaugo beveik 13 procentų.
Tuo metu tradicinių laiškų apimtys per pastaruosius penkerius metus smuko daugiau nei 50 proc.
Beje, ministerija nurodė, kad Lietuvos paštas šiais metais pradės technologinį jau egzistuojančių paštomatų atnaujinimą.
„Šis funkcionalumas yra būtinas norint to pageidaujantiems klientams registruotus laiškus, įvairius oficialius dokumentus bei kitas siuntas siųsti ir atsiimti nebe pašto skyriuose, bet artimiausiame paštomate ir bet kuriuo patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.
Tokie pokyčiai – būtinas žingsnis modernizuojant pašto sektorių ir kuriant efektyvesnę, klientams draugišką paslaugų infrastruktūrą“, – komentavo ministerija.
Ryškiai sumažėjęs fizinių pašto skyrių skaičius
RRT duomenys rodo, kad nuo 2018 m. Lietuvoje fizinių pašto skyrių kiekis sumažėjo 68,6 proc. arba 324 pašto skyriais.
2018 m. Lietuvoje iš viso buvo 545 pašto skyriai, o 2019 m. užfiksuota 72 skyriais mažiau (473 pašto skyriai).
Tuo metu 2021 m. Lietuvoje liko beveik per pus mažiau pašto skyrių. Buvo užfiksuotas 47 proc. pašto skyrių uždarymas, t. y. Lietuvoje liko vos 251 pašto skyrius.
2022 m. Lietuvoje buvo 228 pašto skyriai, tačiau jų iki 2023 m. buvo sumažinta iki 171. Nuo 2023 m. iki 2025 m. vasario daugiau uždarytų pašto skyrių užfiksuota nebuvo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
