Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT.

REKLAMA

Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

Pateikti nauji siūlymai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsiminė, kad jau yra pateiktas eksperimentinis pasiūlymas dėl NT mokesčio.

„Pasitarę su savo specialistais sutarėme, kad veikiančio NT mokesčio konstrukcija ar surenkamų sumų skaičiai yra tiesiogiai už šią sritį atsakingų institucijų laukas. Mes galime tik priminti, kad Finansų ministerijai esame pateikę ekspertinius siūlymus dėl to, kaip turėtų atrodyti NT mokestis“, – kalbėjo G. Šimkus.

REKLAMA

Anot jo, pagal Finansų ministerijai pateiktą pasiūlymą, turėtų būti apmokestinamas visas nekilnojamas turtas, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti ir į socialiai pažeidžiamus gyventojus.

„Būsto rinkos tvarumą didintų ir nepamatuotas paskatas investuoti į NT ribotų visuotinis ir socialiai orientuotas nekomercinio NT mokestis. Lietuvos bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai“, – teigė valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, būtų geriausia šį mokestį paversti progresiniu – pradinis tarifas turėtų būti nedidelis ir keistis priklausomai nuo nekilnojamo turto vertės.

„Pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas“, – komentavo G. Šimkus.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prabangų nekilnojamą turtą turintys asmenys susimokėtų gerokai daugiau, tai padėtų papildyti savivaldybių biudžetus.

„O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti“, – pabrėžė G. Šimkus.

Vadina prabangos mokesčiu

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus komentavo, kad apmokestinimas gali pakeisti kai kurių gyventojų elgseną.

„NT mokestis egzistuoja daugelyje valstybių ir dažnai tarptautinių institucijų yra įvardijamas kaip mažai ekonominę veiklą ribojanti alternatyva.

Pavyzdžiui, pajamų apmokestinimas gali iškreipti žmonių paskatas dirbti, tuo tarpu turto apmokestinimas skatina efektyvesni turto panaudojimą, atgraso nuo bereikalingo nenaudojamo turto kaupimo“, – užsiminė V. Šimkus.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kalbėjo, kad šis mokestis dažnai yra kritikuojamas, nes nėra tinkamas surinkti reikiamą kiekį pajamų, dėl to jis neatlieka savo funkcijos.

„Lietuvoje gyventojų NT mokestis yra įgyvendintas labai ribota apimtimi, dėl ko dažnai susilaukia kritikos. Aukšta neapmokestinamo turto riba reiškia, kad tai realiai tampa prabangos mokesčiu, surenkama nedaug pajamų ir jis neatlieka savo funkcijos“, – pasakojo vyresnysis ekonomistas.

Šis mokestis yra aktualus tik itin brangų nekilnojamą turtą turinčius asmenis, taip pat turinčius nuosavybės kurortiniuose regionuose.

„Dabartinis NT mokestis realiai paliečia tik patį prabangiausią turtą didmiesčiuose ir kurortinėse savivaldybėse, be to mokestinės vertės yra gana retai peržiūrimos, todėl mokestinė vertė dažnai gerokai atsilieka nuo rinkos vertės“, – teigė V. Šimkus.

Finansų ministrės G. Skaistės patarėja viešiesiems ryšiams Hermantė Brandišauskaitė pasakojo, kad šis mokestis buvo priimta dar praėjusios kadencijos metu.

REKLAMA
REKLAMA

„Nekilnojamo turto apmokestinimo kartelė nuo buvusių 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų nuleista dar buvusios Vyriausybės valdymo metu ir priimta praėjusios kadencijos Seime“, – kalbėjo H. Brandišauskaitė.

Ji pabrėžė, kad kol kas pasiūlymų nebuvo pateikta, tačiau mokestiniai pakeitimai gali įsigalioti kitais metais.

„Mes kol kas nepateikėme jokių pasiūlymų. Plačiau apie planus galėsime atsakyti, kai NT mokesčio pakeitimo modelis bus svarstomas Vyriausybėje. Šiuo metu finalizuojame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje vykusias diskusijas ir vertiname įvairias alternatyvas remiantis aktualiais duomenimis. Kaip esame minėję, visi siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, įsigaliotų nuo 2023 metų“, – komentavo patarėja viešiesiems ryšiams.

Kai kitos šalys ieško būdų, kaip, šiuo sudėtingu laikotarpiu, padėti žmonėms, Lietuvoje atvirkščiai - deda visas pastangas, kaip nuskurdinti kuo daugiau savo šalies gyventojų.
Taigi reik Gabriuko nuostolius užglaistyti . Dar cia tik pradžia.
Šimonytė neturi kaip sau algos pasikelti....
Tautiečiai, sušelpkite musu vargšę Lt naikintoją....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų