Ekspertai kalba, kad nekilnojamo turto kainos neturėtų kristi dėl aukštos būstų paklausos, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiūla tapo itin maža.
Kainos auga bene greičiausiai ES
Eurostat duomenimis, nuomos ir būsto kainos Europos sąjungoje 2021 metų trečiąjį ketvirtį ir toliau tolygiai augo ir, palyginus su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, atitinkamai pakilo 1,2 proc. ir 9,2 proc. Nors nuomos kainos nuolat didėjo per laikotarpį iki 2021 metų trečiojo ketvirčio, būsto pirkimo kainos labai svyravo.
Nuo 2010 metų iki 2021 metų trečiojo ketvirčio nuomos kainos padidėjo 16 proc., o būsto pirkimo kainos – 39 proc. Nuo 2010 metų būsto kainos Estijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Austrijoje išaugo daugiau nei dvigubai.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis komentavo, kad augimo tempai buvo vieni greičiausių Europos Sąjungoje.
„Naujausiais 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, nuo 2010 m. būsto pirkimo ir nuomos kainos Lietuvoje padvigubėjo (pirkimo paaugo 102 proc., nuomos – 111 proc.), tokie augimo tempai buvo vieni sparčiausių Europos Sąjungoje. Palyginimui, vidutinis neto darbo užmokestis Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu paaugo apie 120 proc.“ – kalbėjo D. Poderis.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pasakojo, kad buvo pasiektas žemiausias krizės taškas, po kurio buvo fiksuojamas ryškus nekilnojamo turto kainų augimo skaičius.
„2010 metai yra gana ypatingas atskaitos taškas, nes būtent tais metais, buvo pasiektas finansų krizės dugnas daugelyje rodiklių – atlyginimų, nedarbo lygio ir būsto kainų. Lyginant su pačiu dugnu, elementariai aritmetiškai gauname labai didelius augimo skaičius“, – kalbėjo V. Šimkus.
Jis pabrėžė, kad dėl vidutinio atlyginimo į rankas didėjimo būstai tapo lengviau įperkami, todėl išaugo ir pirkėjų susidomėjimas.
„Lyginant su 2010 metais, butų kainos Vilniuje padidėjo maždaug dvigubai, tačiau reikia nepamiršti, kad vidutinis atlyginimas į rankas per tą laiką išaugo 116 proc. Todėl realiai, nepaisant kainų augimo, būstas yra gerokai labiau įperkamas nei prieš dešimtmetį. Viena iš pagrindinių būsto kainų didėjimo priežasčių ir yra stiprėjanti ekonomika bei augančios žmonių pajamos“, – pasakojo V. Šimkus.
Lietuvoje kainos atsistato
D. Poderis pabrėžė, kad nekilnojamojo būsto paklausa išlieka nuolatinė, nes neturėdami lėšų įsigyti būstą, žmonės nekilnojamą turtą nuomojasi.
„Kiek spartesnį nuomos bei pirkimo kainų augimą lemia nuolatos esanti nuomojamo būsto paklausa – kol žmonės taupo lėšas būsto įsigijimui, jį tenka nuomotis, be to, daliai žmonių (pvz., studentams, didesnę svarbą teikiantiems mobilumui nei nuolatinei gyvenamajai vietai) nuoma yra patrauklesnė nei būsto įsigijimas“ – teigė D. Poderis.
Jis kalbėjo, kad toks ryškus būstų kainų augimas buvo užfiksuotas dėl kainų Baltijos šalyse kritimo finansų krizės metu – būsto kainos Lietuvoje atsistatė neseniai.
„Spartesnį nei daugelyje kitų Europos valstybių būsto pirkimo kainų augimo tempą nuo 2010 m. pirmiausiai lėmė tai, kad finansų krizės metu būsto kainų kritimas Lietuvoje ir kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje buvo didžiausi visoje Europos Sąjungoje, ir kainos vėl pradėjo augti nuo žemesnio lygio. Europos Sąjungoje būsto kainos grįžo į 2008 m. lygį 2016 m., o Lietuvoje – tik 2020 m.“ – aiškino vyresnysis ekonomistas.
V. Šimkus taip patvirtino, kad dideli kainų šuoliai atsitiko dėl gilios duobės, kurioje Lietuva atsidūrė po finansinės krizės.
„Stiprūs būsto kainų augimas stebimas visoje Europoje, ypatingai sostinėse ir kituose ekonominiuose centruose. Lietuvoje augimo skaičiai nuo 2010 metų yra didesni, nes mes atsispyrėme nuo gilesnės duobės. Ekonominė krizė ir po to sekantis atsigavimas buvo daug kartų stipresni, todėl stebime daug didesnius ir NT kainų svyravimus“, – komentavo vyresnysis ekonomistas.
Pajamoms priartėjus prie Europos Sąjungos vidurkio, toks pat virsmas įvyko ir nekilnojamojo turto rinkoje – gerėjančios finansinės galimybės leido lengviau įsigyti būstą.
„Kainų augimą taip pat lėmė būsto kainų ir pajamų artėjimas link Europos Sąjungos vidurkio ir sparčiau gerėjančios lietuvių finansinės galimybės įsigyti būstą – atlyginimai Lietuvoje nuo 2010 m. daugiau nei padvigubėjo, o euro zonoje, Eurostato duomenimis, vidutiniškai paaugo tik apie 17 proc.“ – teigė D. Poderis.
Kainos neturėtų kristi
Praėjusiais metais būstų kainos augo greičiausiai per keturiolika metų – panašios tendencijos yra pastebimos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„2021 m. trečiąjį ketvirtį metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė 18,9 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio, o kainų lygis 9 proc. viršijo fundamentalų, ekonominiais veiksniais pagrįstą lygį. Verta paminėti, kad panašios tendencijos pastaruoju metu matomos ir kitose valstybėse – ES būsto kainų augimo tempas 2021 m. trečiąjį ketvirtį buvo sparčiausias nuo 2007 m. antrojo ketvirčio“, – užsiminė D. Poderis.
V. Šimkus pabrėžė, kad būstų pirkimo ir nuomos kainos dažniausiai kinta panašiu ritmu, o atotrūkis atsiranda išsibalansavus rinkai.
„Būsto ir nuomos kainos paprastai juda kartu. Atotrūkis atsiranda, kai rinka išsibalansuoja ir formuojasi burbulas. Žvelgiant į nuomos pajamingumą, būstas Vilniuje ir Kaune yra šiek tiek pervertintas, bet tai ko yra dabartinio būsto trūkumo pasekmė“, – kalbėjo V. Šimkus.
Būstų kainos neturėtų kristi šiais metais, nes vis dar išlieka aukšta nekilnojamo turto paklausa, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra jaučiamas pasiūlos trūkumas.
„Toliau augant pajamoms, didėjant gyventojų skaičiui miestuose būsto paklausa išliks didelė. Didmiesčiuose, ypatingai Vilniuje, jaučiamas pasiūlos trūkumas, todėl būsto kainų augimas tikėtina tęsis ir šiais metais, nors tikimąsi, kad rinka šiemet bus ramesnė“, – teigė V. Šimkus.
Išaugo susidomėjimas būstu
Eurostat duomenimis, lyginant 2021 m. trečiąjį ketvirtį su 2010 metų, būsto kainos 18 ES valstybių narių padidėjo daugiau nei nuoma. Būsto kainos pakilo 23 ES šalyse ir sumažėjo keturiose, o labiausiai brango Estijoje (+141 proc.), Vengrijoje (+118 proc.), Liuksemburge (+117 proc.), Latvijoje (+106 proc.) ir Austrijoje (+104 proc.). Sumažėjo Graikijoje (-28 proc.), Italijoje (-12 proc.), Kipre (-6 proc.) ir Ispanijoje (-0,5 proc.)
Dėl nuomos situacija buvo kiek kitokia. Lyginant 2021 metų trečiąjį ketvirtį su 2010 metų, kainos padidėjo 25 ES valstybėse narėse, o sumažėjo dviejose, o labiausiai – Estijoje (+162 proc.), Lietuvoje (+111 proc.) ir Airijoje (+68 proc.). Sumažėjimas užfiksuotas Graikijoje (-25 proc.) ir Kipre (-3 proc.).
D. Poderis pasakojo, kad pandemijos metu susidomėjimas nekilnojamuoju turtu išaugo dar labiau, dėl apribotų statybų paklausa gerokai viršijo pasiūlą.
„Lietuvos banko skaičiavimais, būsto pirkimo kainų lygis nuo 2010 m. atitiko ar net kiek atsiliko nuo kitų ekonominių rodiklių lygio. 2020 m. prasidėjusi pandemija būsto rinkos nesulėtino, o atvirkščiai – ją įkaitino. Pasikeitus gyventojų poreikiams ir daugiau laiko praleidžiant namuose, išaugus santaupoms ir atlyginimams, išaugo būsto paklausa, o pandemijos pradžioje naujų būstų statybos buvo apribotos, tad pasiūla nebespėjo paskui paklausą. Kainų augimo tempas pradėjo spartėti ir viršyti kitus ekonominius rodiklius“, – komentavo D. Poderis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad nors nekilnojamo turto kainos kilo, Vilniuje jos vis dar mažesnės nei kitose didžiosiose Europos sostinėse.
„Panašiai kaip būsto pirkimo kainų, spartesnį nei kitose Europos Sąjungos valstybėse nuomos kainų augimo tempą Lietuvoje galėjo lemti žemesnis pradinis nuomos kainų lygis. Eurostato skaičiavimais, nors nuomos kainos Lietuvoje nuo 2010 m. padvigubėjo, Vilniuje nuomos kainos vis dar ženkliai atsilieka nuo kainų Šiaurės ir Vakarų Europos sostinėse. Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, Berlyne vidutinė nuomos kaina buvo 28 proc. didesnė nei Vilniuje, Stokholme – 92 proc. didesnė, Londone – 184 proc. didesnė“, – kalbėjo vyresnysis ekonomistas.
