Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.
„Dėl besitęsiančio Persijos įlankos konflikto ir jo sukeltos energetikos krizės, įtampos energetikos nešėjų rinkoje stipriai išaugusios: dujos Europoje kainuoja 2,25 karto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Svarbų vaidmenį Lietuvos šildymo ūkyje vaidina biokuras, tačiau šiemet po šaltos ir ilgos žiemos ir ši rinka išsibalansavusi“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Tai patvirtina Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 27,5 proc. didesnė nei prieš metus, o biokuro kaina vien per rugpjūtį augo 5,4 proc.
Pasak ekonomistės, dėl neapibrėžtumo galutinis kainų šuolis dar nėra visiškai aiškus.
„Valstybės energetikos reguliavimo taryba skelbė galimus tris scenarijus, pagal kuriuos šildymo kaina, palyginti su pernai, galėtų pašokti nuo 13,5 iki 25 proc.“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.
Atsparumas ir augančios gyventojų pajamos
Nors kainos kyla, I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad Lietuvos namų ūkiai kol kas demonstruoja išskirtinį atsparumą.
„Tai lemia santykinai žemas įsiskolinimo lygis, naujus rekordus fiksuojančios indėlių atsargos, kurias padidino ir antrosios pensijų pakopos reforma, ir kylanti perkamoji galia“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, vidutinis nominalus darbo užmokestis antrąjį ketvirtį buvo 10 proc. aukštesnis nei prieš metus, sparčiau už vidurkį kilo atlyginimai viešajame sektoriuje, nuo metų pradžios 11,1 proc. buvo padidinta mėnesinė minimali alga, dar sparčiau kilo pensijos. Vis dėlto ekonomistė įspėjo, kad pažeidžiamiausių visuomenės grupių išlaidų krepšelis skiriasi, todėl jie išlieka jautresni šildymo kainoms.
Sąskaitas didina ne vien kuro kaina
Komentuodama būdus, kaip suvaldyti sąskaitas, I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį ir į išmaniųjų technologijų teikiamą naudą.
„Termostatai, temperatūros davikliai, radiatorių reguliavimas, automatinis temperatūros mažinimas naktį ar nesant žmonių, zoninis šildymas leidžia palyginti greitai pasiekti apčiuopiamų greitų rezultatų“, – aiškino ji.
Ekonomistės mintims pritarė ir pastatų priežiūros bendrovės „Mano BŪSTAS“ produkto vadovas Robertas Jasmontas. Jis akcentavo, kad galutinę sąskaitą lemia ne tik kuro kaina, bet ir suvartotas šilumos kiekis.
„Žmonės dažniausiai žiūri į šilumos kainą, nes ją tiesiogiai mato sąskaitoje. Tačiau yra ir kita svarbi dedamoji – kiek šilumos namas suvartoja. Jos kainos mes negalime reguliuoti, tačiau galime siekti, kad pastatas šilumos be reikalo nešvaistytų“, – teigė R. Jasmontas.
Specialistams prognozuojant 20–30 proc. brangesnį šildymą, R. Jasmonto teigimu, modernizuoti ir tiksliai valdomi šilumos punktai leidžia vidutiniškai sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Padėti, anot jo, gali ne tik namų modernizacija, bet ir nuotolinis valdymas.
„Praėjusį šildymo sezoną Naujakurių g. 84 name Kaune šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc. ir buvo sutaupyta 5 817 eurų, Šviesos g. 6 Vilniuje – 30,15 proc., o sutaupyti 1 774 eurai. Tuo metu Pramonės pr. 85 Kaune – 29,2 proc. ir buvo sutaupyti 7 666 eurai“, – nurodė pašnekovas.
Ilgalaikiam rezultatui svarbus kompleksinis požiūris
Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad išmanios sistemos neatstoja pilno pastato atnaujinimo.
„Jei sienos kiauros, šilumos praradimai vis tiek išliks dideli ir, energetikos šokų akivaizdoje, namų ūkiai vis tiek pajus reikšmingus išlaidų svyravimus“, – paminėjo ekonomistė.
Šiai pozicijai pritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas, pastebėdamas ženklų sąskaitų skirtumą tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių pastatų.
„Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – sakė M. Paulauskas.
Savo ruožtu bendrovės „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad energijos sutaupymą lemia kompleksiški sprendimai.
„Skydinės renovacijos atveju siekiama ne tik apšiltinti sienas, bet ir sumažinti šilumos nuostolius bei užtikrinti konstrukcijų sandarumą. Tam svarbios ir tinkamai užsandarintos skydų jungtys, ir langai, ir kiti pastato elementai“, – teigė J. Bortkevičius.
ELTA primena, kad LEA sausį skelbė, jog nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.
Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).
