Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ar infliacija nenustelbs atlyginimų augimų?
Žiūrint į atlyginimų augimą, palyginus su praėjusiais metais, atlyginimai auga, tas augimas nesustojo. Bet ar kainų brangimas nesuvalgys viso to augimo? Kaip čia toliau bus, kaip jūs prognozuojate?
Ž. Mauricas: Ilgą laiką atlyginimai augo ir kol kas tebeauga sparčiau, nei didėjo infliacija. Todėl Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, perkamoji galia didėjo. Iš esmės tie infliacijos šuoliai, nors tikrai labai įspūdingi ir reikšmingi, masinio nepasitenkinimo nesukėlė. Emociškai gal sukėlė, bet faktiškai, jeigu pažiūrėtume, vartotojų lūkesčiai yra geri, vartojimas auga. Tai reiškia, kad turime didelį vidaus vartojimo augimą.
Kita tendencija yra ta, kad atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas, o bendrojo vidaus produkto pyrago dalis, kuri atitenka darbuotojams, didėja ir dabar jau yra didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Reiškia, jau didesnę dalį to pyrago, kurį pagaminome, atriekėme darbuotojams. Kiek ta dalis dar gali augti? Manau, kad riba iš esmės jau pasiekta arba yra labai arti. Galbūt net būtų sveika ją šiek tiek sumažinti.
Tai reiškia, kad atlyginimai ateityje, ko gero, neturėtų augti sparčiau negu produktyvumas. Turėtume grįžti prie labiau 5–6 proc. nominalaus augimo, prie ko, pavyzdžiui, jau yra sugrįžusi Latvija. Mes dabar išsiskiriame iš Baltijos šalių. Dar viena Lietuvos specifika – viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius auga, o privačiame sektoriuje darbuotojų skaičius pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo.
Taip pat atlyginimai viešajame sektoriuje auga sparčiau negu privačiame. Tai vėlgi sukuria tam tikrą iliuziją arba bandymą susilyginti, nes darbuotojai pasižiūri į vidutinio darbo užmokesčio statistiką ir sako: „Va, auga 9 proc., o mūsų įmonėje – tik 5 proc. Kodėl čia tiek mažiau?“ Tas spaudimas yra didelis. Manau, kad tai nėra labai teisingas kelias, nes mes jau esame truputį per daug iššokę.
Reikėtų didesnio balanso, kad vėliau nereikėtų skaudžiai kristi. Kai kaštai tampa per dideli, o dar turime ir energetikos kaštus, tas susibalansavimas ateina kietuoju, negražiu būdu – dažniausiai per nedarbo lygio augimą. Įmonės tiesiog nesubalansuoja savo balanso ir yra priverstos arba mažinti veiklos apimtis, arba visiškai pasitraukti.
Kas laukia Lietuvos?
Infliacija Lietuvoje taip pat augo sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Jūs pradžioje užsiminėte apie naujausius preliminarius duomenis dėl infliacijos. Kas artimiausiu metu mūsų dar gali laukti su infliacija ir visa ekonomine situacija?
Ž. Mauricas: Kaip minėjau, infliacija yra didelė grėsmė, nes galime turėti pakankamai platų jos spektrą. Iki šiol tendencijos buvo šiek tiek išsiskyrusios. Ypač praėjusiais metais augo paslaugų kainos. Pavyzdžiui, viešojo maitinimo kainos iš esmės auga labai panašiu tempu kaip atlyginimai. Todėl restoranams ir kavinėms žmonės procentaliai netgi pradėjo leisti mažiau pinigų.
Šiaip kuo turtingesnė šalis tampa, „ceteris paribus“, tuo daugiau pinigų turėtų būti skiriama, pavyzdžiui, laisvalaikiui. Lietuvoje buvo atvirkščiai. Tačiau kai kurių kitų prekių kainos beveik neaugo arba net krito ir žmonės toms prekėms pradėjo leisti tikrai labai daug pinigų. Vyko didžiulis persiskirstymas. Dabar, kadangi turime dar vieną infliacijos šuolį, kyla didelė grėsmė.
Energetika nusiurbs daug pinigų ir nemaža jų dalis iškeliaus į kitas šalis, nes vis dar labai daug importuojame, arba į biudžetą per papildomai surenkamą pridėtinės vertės mokestį. Atitinkamai mažiau pinigų galėsime skirti kitoms prekėms ir paslaugoms. Tas krepšelio persiskirstymas įvyks ir galbūt žengsime keletą žingsnelių atgal.
Ar laukia brangi žiema?
Ar mūsų laukia sunki žiema? Kam jau reikėtų nusiteikti, kaip gyventojams pasiruošti?
Ž. Mauricas: Šildymo kainos neabejotinai bus didesnės – tai jau praktiškai faktas. Jau turime artimiausių mėnesių ir ateities sandorius, dalį energijos šilumos tiekėjai turi nusipirkti pagal ilgalaikius sandorius tam, kad būtų išvengta didelių momentinių šuolių. Jau galime numatyti, kad kainos tikrai bus didesnės – maždaug apie 30 proc.
Ypač tai jausis pirmoje žiemos pusėje, nes lyginsimės su laikotarpiu, kai pridėtinės vertės mokestis buvo mažesnis. Nuo šių metų sausio jis jau buvo didesnis, todėl procentinis pokytis vėliau gal bus mažesnis, bet realiai grubiai kaina galėtų būti maždaug trečdaliu didesnė.
O kiek išleisime, priklausys nuo oro. Koreliacija yra teigiama: kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau energijos suvartosime ir tuo didesnė bus vieno jos kiekio kaina, nes kuo šaltesnė žiema, tuo, aišku, didesnė bus ir dujų kaina. Reikia tikėtis, kad žiema nebus tokia šalta kaip praėjusi. Jeigu bus šalta ir nevėjuota – bus blogai. Jeigu bus šilta ir vėjuota – nebus taip blogai.
Ką daryti, kad situacija netaptų tragiška?
Mūsų sinoptikai irgi sako, kad dar labai sunku ką nors tiksliai pasakyti apie žiemą, nėra galimybių jos įvertinti. Jeigu žiūrėtume į tai, su kuo jūs susiduriate pramonėje, kur dabar didžiausios bėdos, problemos? Į ką reikėtų visiems signalizuoti ir ką greitai reikia daryti, kad situacija netaptų tragiška?
V. Janulevičius: Tie lūkesčių indeksai, aišku, kelia nerimą. Be chemijos pramonės, šiandien mačiau ir maisto pramonės indeksus – jie pirmą kartą tokie žemi, nors iki šiol maisto pramonė visą laiką turėjo gana gerą pelningumą. Pirmą kartą pamačiau irgi 48 punktus, tai yra žemiau 50, ir jau signalizuoja, kad kažkas negerai.
Aišku, gal čia ir derlius, bet dažnai girdime – arba lyja, arba per daug saulės, arba dar kas nors. Su klimato kaita akivaizdu, kad ir toliau turėsime visų tų iššūkių su maistu. Matome, kad tekstilė gal truputį pagerėjo, bet irgi ne tiek. Bendrai žiūrint, mūsų mažos šalies lankstumas šiandien, ko gero, yra stiprybė. Turime labai greitai reaguoti.
Mes nesame tokie dideli kaip Lenkija, kurios ekonomika labai lėtai smunka arba kyla. Jeigu pas mus bus kritimas, jis bus labai greitas ir staigus. Dėl to planas, ką darysime esant tokiai energijos kainai, kaip įjungsime visus saugiklius, kuriuos dar galime įjungti, kad subalansuotume visą tą duobę, manau, yra esminis.
Reikia proaktyviai veikti, kad užbėgtume už akių blogiausiems scenarijams, kai jau būna per vėlu. 2008 metų krizės metu turėjome daug socialinių išlaidų ir 2009 metais teko viską karpyti, o mūsų BVP smuko 17 proc. Tai buvo vienas didžiausių nuosmukių. Bet jeigu būsime pasiruošę, tas nuosmukis, jeigu ir bus, bus mažesnis.
Orus nuspėti, aišku, būtų labai gerai, bet realybė tokia, kad nežinome, kas bus sausį ar vasarį. Taip pat nežinome, kas bus fronto linijoje Ukrainoje. Gali būti, kad mums visiems reikės skirti dar daugiau išteklių, kad agresorius negalėtų toliau įsibėgėti.
Ar sugrįšime prie 2008–2009 m. krizės?
Ar galime sugrįžti prie 2008–2009 metų krizės? Kaip jums atrodo, ar esame pakeliui link jos ir ką kuo skubiau reikėtų padaryti?
Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika yra labiau diversifikuota. Turime labai didelį paslaugų sektorių, turime žymiai daugiau santaupų. Bent dalis gyventojų turi tokį buferį. Galų gale turime eurą ir tikrai esame labiau subalansuoti.
Todėl 10 proc. ekonomikos kritimas būtų jau beveik iš fantastikos srities. Bet jeigu situacija susiklostytų tikrai nepalankiai, kažkokio neigiamo augimo scenarijaus irgi negalime visiškai atmesti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
