R. Motuzas atkreipė dėmesį, kad tai nėra pirmas tokio pobūdžio NATO valstybių susitikimas. Anksčiau buvo surengtas vadinamasis Bergeno formato susitikimas, o šįkart konsultacijos vyks Lenkijoje.
„Į jį buvo pakviestos Vokietija, Lenkija ir Šiaurės šalys, NATO šalys, taip pat Nyderlandai ir panašiai. Tai, žinoma, yra antras susitikimas, bet čia yra ta idėja“, – Eltai sakė R. Motuzas.
Motuzas: šiuo metu formuojamas stipresnis Europos valstybių branduolys
Anot politiko, NATO viduje šiuo metu formuojamas stipresnis Europos valstybių branduolys, kuris turėtų daugiau dėmesio skirti gynybai ir atgrasymui.
„Pagrindinė NATO koncepcija yra tokia: kad NATO išliktų stiprus aljansas, bet Europoje turėtų tam tikrą stiprų branduolį. Tas branduolys ir formuojamas konsultacijų metu“, – aiškino jis.
R. Motuzo teigimu, šiuo atveju kalbama apie Šiaurės fronto valstybių bendradarbiavimą, tuo metu Baltijos šalys priklauso rytiniam NATO flangui.
„Čia yra vadinamasis šiaurinis frontas, o mes esame rytinio fronto valstybės. Galbūt su ta (rytinio fronto – ELTA) grupe ateityje, tikėkimės, irgi bus tam tikros konsultacijos“, – pažymėjo Seimo URK pirmininkas.
Jis taip pat svarstė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija į susitikimą galėjo būti nepakviestos dėl savo gynybinių pajėgumų ir branduolinio atgrasymo.
„Gali būti viena iš prielaidų tokia, kad jos yra pakankamai stiprios, nes turi savo branduolinį atgrasymą. Tai yra dvi žemyne esančios valstybės, kurios realiai turi branduolinį ginklą. Gal dėl to (nepakviestos – ELTA), kad jos jau turi pakankamai pajėgumų ir yra pakankamai pasiruošusios“, – svarstė politikas.
„Mes manome, kad čia kalbame apie tai, kaip galėtų sustiprėti kitos, šiuo atveju – kaip minėjau – Šiaurės fronto valstybės“, – pridūrė R. Motuzas.
Jo vertinimu, Lietuvai dėl to, kad nebuvo pakviesta į susitikimą, nereikėtų prašyti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paaiškinimo.
„Aš manau, kad neturėtų prašyti, kadangi, kaip ir buvo praėjusiomis savaitėmis, mūsų užsienio reikalų ministro susitikime su tuo pačiu Pentagono vadovo pavaduotoju (…) mes matome iš susitikimo medžiagos, kad iš tikrųjų buvo kalbama apie gynybą, karių dislokavimą ir panašiai“, – nurodė jis.
R. Motuzo teigimu, svarbų vaidmenį regione šiuo metu atlieka ir Lenkija, turinti didesnius gynybinius pajėgumus.
„Vis dėlto mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, kurioje vyksta tas susitikimas, turi didesnius gynybinius pajėgumus ir tam tikra prasme atstovauja regionui. Ta prasme, kad sustiprėjusi Lenkija reiškia stipresnį regioną“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Ž. Pavilionis: Vašingtone tapome antrarūšiai
Tuo metu Seimo URK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis situaciją vertina kritiškiau. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ jis tvirtino, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai esą prisideda prie to, jog mūsų šalis praranda pozicijas Vašingtone ir Europos Sąjungoje (ES).
„Juk mūsų valdžios prioritetas yra Pekinas, o ne Vašingtonas, tai kuo mes stebimės? Vašingtone (ir net ES) tapome antrarūšiai. Kuomet visa energija ir interesai Rytuose, nesistebėkime, kad Vakarai mūsų nekviečia ir negirdi“, – ketvirtadienį rašė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat kritikavo Lietuvos santykius su Lenkija ir teigė, kad pastaruosius dvejus metus neveikia Liublino trikampio formatas.
„Jau du metus neveikia ir Liublino trikampis, su Varšuva lygiai taip pat nesusišnekame, kaip su Vašingtonu“, – pažymėjo politikas.
Ž. Pavilionis taip pat kritikavo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veiklą Vašingtone ir Lietuvos politiką Taivano atžvilgiu.
„Ministras Budrys daro asmeninę rinkiminę kampaniją Vašingtone, kita ranka naikindamas Taivaniečių atstovybę, kas ne tik jam, bet ir likusiems raudoniesiems uždarys visus likusius kelius į Vašingtoną. Beliks Pekinas ir Minskas. Kelias į niekur“, – rašė konservatorius.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepakvietė keleto svarbių sąjungininkių į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį NATO šalių susitikimą, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „Politico“.
Pasak šešių su pasirengimu susitikimui susipažinusių diplomatų, Pentagono politikos vadovo Elbridge'o Colby iniciatyva rengiamas susitikimas iš esmės bus NATO ateičiai skirta darbo grupė.
Į jį, be kitų šalių, nepakviestos Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos valstybės. Diplomatams kilo klausimų, kodėl šios šalys paliktos nuošalyje, nors gynybai skiria daug lėšų ir Aljanse atlieka svarbų vaidmenį.
Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė, o Pentagonas atsisakė ją komentuoti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
