Ieva Kniukštienė

Sėkmingai veikianti ir pelną nešanti valstybinė Giraitės ginkluotės gamykla tampa vienu iš pagrindinių ramsčių kuriamame valstybiniame gynybos holdinge, kurį planuojama galutinai pristatyti iki 2028 metų. Pasak laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, ši struktūra, veikianti kaip efektyvi valstybės investicijų valdymo schema, tam tikra pradine būsena funkcionuoja jau dabar, o jos pagrindą sudaro strateginė partnerystė su užsienio gynybos pramonės milžinais.

Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus.

Nuo pirmadienio dviem didiesiems bankams pradedant platinti 2 ir 3 metų trukmės gynybos obligacijų emisijas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neslepia, kad norėtųsi, jog prie šios iniciatyvos prisidėtų ir daugiau komercinių bankų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, Raseiniai iš kitų regionų išsiskiria tiek savo aiškia vizija, tiek ir ambicijomis. Visgi, anot regiono verslininkų, šiuos užmojus būtų lengviau įgyvendinti, jei savivaldos ir nacionalinio lygmens sprendimai būtų greitesni. Pagreitį, pasak jų, pristabdo ir jaunimo trūkumas vietos įmonėse.

Lenkijai sumažinus kurui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 23 iki 8 proc., finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad analogiškas sprendimas Lietuvai būtų per brangus ir nepadėtų pasiekti tikslinių grupių. Todėl kol kas, pasak jo, siekiama sumažinti akcizą, dėl kurio dyzelinas galėtų pigti apie 6 centus už litrą.

Vidurio Lietuvoje įsikūrę Kėdainiai tampa traukos centru ne tik vietinėms kompanijoms, bet ir užsienio investuotojams. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pastebi, kad šalies kontekste Kėdainiai atrodo ypač gerai: čia kuriasi užsienio įmonės, o vietiniai verslai didelę dalį produkcijos eksportuoja. Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis akcentuoja bendradarbiavimo tarp verslo ir institucijų svarbą regiono sėkmei.

Įsibėgėjo Valstybės duomenų agentūros (VDA) projektas, kurio metu buvo pildomas Valstybės duomenų ežeras – centralizuota skaitmeninė platforma, kurioje kaupiami ir tvarkomi skirtingų institucijų duomenys, sudarant sąlygas juos analizuoti, susieti ir panaudoti sprendimų priėmimui.

Šią savaitę prognozuojami potvyniai Lietuvoje paskatino rizikos zonose esančias savivaldybes ruoštis, o premjerė Inga Ruginienė pavedė tarnyboms parengti detalų veiksmų planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) akcentuoja, jog tinkamas pasirengimas ir gyventojų informuotumas yra būtinieji veiksniai, padėsiantys išvengti nuostolių. Kiek anksčiau šiemet ir Pietų Europą nuplovė didžiulės liūtys, tvino gatvės, virto medžiai.

2025 metais Nacionalinis kraujo centras (NKC) surinko didžiausią metinį kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją. Donorai kraują aukojo net 77 140 kartų.   NKC pažymėjo, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste išsiskyrė ir donorų grįžtamumo rodikliu.

Nekilnojamojo turto rangovai prognozuoja, kad naujaisiais metais Vilniuje ir Kaune didės būstų paklausa ir jų kainos. Tam, anot jų, įtakos gali turėti iš antros pensijų pakopos atgauti pinigai bei sumažinta pirmojo būsto pradinio įnašo kartelė.   2026 metais sostinėje būsto kainos gali kilti maždaug 15 proc., atskleidžia „EIKA Development“ analitikų duomenys. Tai beveik du kartus daugiau nei buvo šiemet.

Statistikos portalo „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais atsinaujinantys ištekliai Europos Sąjungoje (ES) sudarė 25,2 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Lietuvoje šių išteklių dalis siekė maždaug 35 proc. ir užtikrino aštuntąją vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvą aplenkė Skandinavijos valstybės, Latvija, Estija bei Austrija su Portugalija.