Lietuvos žmonių su negalia sąjunga primena, kad negalią turintiems asmenims automobilio įsigijimo kompensacija nuo šių metų siekia 4480 eurų.
O štai norintiems savo automobilį techniškai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, kompensacijos dydis nuo šių metų siekia iki 8960 eurų.
Tam, kad tokio tipo kompensacijų poreikiai būtų nustatyti ir būtų išduotos atitinkamos pažymos, negalią turintys asmenys turi kreiptis į Asmens su negalia teisių agentūrą (ANTA).
Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidas sudaro didžioji dalis automobilio komponentų pakeitimų, tačiau gauti kompensacijas ar persidaryti automobilį šiuolaikiškai Lietuvoje yra sunku.
Neįgalieji skundžiasi ilgai užtrukusiomis procedūromis, o šalis į neįgaliesiems reikalingas ir patrauklias naujoves žiūri atsainiai.
Susidūrė su problemomis
Prieš penkerius metus pirmą kartą prie vairo sėdęs žemaūgis Vaclovas teigia, kad išsilaikyti vairavimo pažymėjimą sunku nebuvo. Mat Lietuvoje yra organizuojami žmonių su negalia vairavimo kursai.
„Mano žiniomis „Regitra“ neturi pritaikytų automobilių, tačiau vairavimo mokykla yra parengusi du automobilius su automatine pavarų dėže ir su rankiniu valdymu, taigi aš laikiausi teises su mokyklos pritaikytu automobiliu“, – pasakojo vairuotojas.
Kaip teigė Vaclovas, Lietuvoje pačiam be ekspertų persidaryti automobilį draudžia įstatymai, todėl reikalingus pritaikymus atliko pas specializuotos įrangos pardavėjus Lietuvoje.
„Aš pasirinkau įmonę, nes norint pasidaryti viską pačiam reikia daug sertifikatų ir ekspertų, kurie kainuoja brangiai. Man visa reikalinga įranga kainavo apie 1500 eurų“, – minėjo vairuotojas.
Paklaustas, kaip sekėsi gauti skiriamas kompensacijas, Vaclovas paminėjo, kad tai užtruko gana ilgai ir kainavo nemažai pinigų.
„Viskas užtruko apie du mėnesius, tačiau nežinojau, kad automobilį reikia perregistruoti, todėl nepraleido techninės apžiūros. Labai gaila, kad kompensacijos taikomos tik pilnai viską susitvarkius ir praėjus vertintojus. Už papildomas išlaidas kompensacijų nėra“, – aiškino Vaclovas.
Vairuotojas teigia, kad pagal specialius poreikius pritaikyto automobilio vairavimas turi savą specifiką, o Lietuvoje pritaikyti automobilį žemaūgiams patogiausiu būdu neleidžia įstatymai.
„Sunkiausia, kad turiu vairuoti viena ranka, nes negaliu prisitaikyti prailgintų pedalų. Jeigu prasiilginčiau pedalus, avarijos atveju bet kokiu atveju būčiau kaltas, nes mums amerikietiški saugumo sertifikatai netinka“ – skundėsi Vaclovas.
Kompensacijos dažnai nepakanka
Automobilių pritaikymu neįgaliesiems užsiimančios įmonės „Mobilitycars“ specialistas Nerijus Briedis teigia, kad valstybės teikiamos kompensacijos užtenka tik pačiai elementariausiai įrangai, kuri gali patenkinti tik standartinius neįgaliojo poreikius.
Mat labiau specifinė įranga kainuoja didelius pinigus, todėl montuojant ją vien į kompensuojamą sumą tilpti neįmanoma.
„Tarkime, žmogus yra be kojų ir jam reikia lifto. Yra dviejų tipų liftai, pro galines arba pro šonines duris. Liftai pro šonines duris yra labai brangūs, vien įranga kainuoja apie 10 tūkst, eurų. Liftas gale kainuoja apie 7 tūkstančius“, – pasakojo N. Briedis.
Pasak jo, patys paprasčiausi rankiniai valdymai yra gana pigūs, tačiau jų kokybė gana prasta. Aukštos kokybės, saugūs rankiniai valdymai kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Specialistas teigia, kad norint sumažinti kaštus, kartais įsigyjama ir dėvėta įranga.
„Visa tai labai brangu, tad norėdami padėti kartais perkame dėvėtus liftus, juos restauruojame, nes dėvėtas liftas kainuoja dvigubai pigiau“, – informavo N. Briedis.
Sertifikatai Lietuvoje negalioja
Specialistas pasakojo, kad šalis susiduria su didele šiuolaikiškos ir inovacijų kupinos įrangos sertifikavimo problema. Nors tokia, vairavimą neįgaliesiems dar labiau palengvinanti įranga turi tarptautinius sertifikatus, Lietuvos ekspertai apie ją nieko nežino.
„Dabar mes atvežame tokių naujų unikalių produktų kaip elektroniniai rankiniai valdymai. Tokio tipo valdyme mes jau turime įvairius mygtukus, tačiau mums yra labai problematiška tai registruoti ir sertifikuoti.
Tokia įranga turi visus tarptautinius sertifikatus, tai yra saugūs produktai, bet „Regitros“ ar techninių apžiūrų ekspertai nėra su tuo susidūrę. Jie jų nesertifikuoja, nedaro ekspertizių, nes nežino, kaip jie veikia“, – aiškino N. Briedis.
Specialistas teigė, kad įrangą gamina sertifikuotos įmonės, jai yra atliekami įvairūs saugumo testai, tačiau nepaisant to, lietuviai nori ją dar kartą tikrinti. Taip brangi ir kitose šalyse jau sertifikuota įranga testų metu yra gadinama, nors tam nėra jokio pagrindo.
Pasak jo, užsienyje tokia praktika yra pažengusi daug toliau, nei Lietuvoje. Tokiose šalyse kaip Italija ar Švedija naujoviška įranga gali būti labai nesunkiai sumontuota.
Tereikia, kad įmonė kuri sumontuoja irangą, būtų sertifikuota įrangos gamintojo ir įmonė turėtų to gamintojo sertifikuotą žmogų.
Lietuvoje viskas daug sunkiau. Kaip teigia N. Briedis, specialistų nekompetencija bei baimė naujovėms smarkiai apsunkina visą procesą ir neleidžia neįgaliesiems turėti didesnį automobilio valdymo komfortą.
„Mes dirbame pagal seną archajišką sistemą. Sertifikuojamas tik toks rankinis valdymas, kuris nėra elektroninis, jis turi būti su vamzdeliais, senovinio tipo. Esame sustoję 20 metų atgal. Visos galimybės neįgaliesiems yra sustabdytos“, – pasakojo N. Briedis.
Negali gauti kompensacijos
Specialistas taip pat akcentavo, jog dėl to, kad naujovišką įrangą sertifikuoti Lietuvoje yra neįmanoma, susiduriama ir su problemomis gauti kompensaciją. Norint pateikti dokumentus kompensacijai, reikia atnešti pažymas iš „Regitros“, kad automobilis jau yra pritaikytas.
Tačiau atvykus registruoti tokio automobilio, jo savininkas nusiunčiamas ekspertizei, kurios įvykdyti neįmanoma, nes ekspertų aprašuose nėra parašyta nieko apie naujovišką įrangą.
„Žmogui priklauso kompensacija, bet jis jos negauna, nes ekspertai yra per mažos kompetencijos. Dokumentuose nėra tokių sakinių, kaip, pavyzdžiui, elektrinė kėdė, išsikelianti į lauką, jie net neturi jokių abstrakčių aprašymų apie šitą dalyką, nes tai yra unikalus dalykas, kuris žmogui padeda, jeigu jis negali išlipti“, – aiškino N. Briedis.
Kaip sako specialistas, valstybė prašo dokumentų, kuri pati valstybė fiziškai negali pateikti, dėl to galiausiai nukenčia neįgalus žmogus, kuris negali adaptuotis visuomenėje, negali gauti paramos, negali keliauti.
Anot jo, norint sumontuoti tokią įrangą, nereikėtų reikalauti jokių papildomų valstybinių sertifikatų. Mat įmonė, gaminanti neįgaliesiems skirtą adaptyvią vairavimo įrangą, po mokymų suteikia sertifikatą įgaliotam įmonės atstovui ir paruošia kitų įmonių specialistus.
„Valstybė neturi nei kompetencijos tinkamai ištestuoti, nei prižiūrėti šios įrangos, todėl logiška, kad sertifikavimo teisę turėtų turėti gamintojai bei jų apmokyti specialistai, kurie geriausiai išmano šią sritį“, – teigė N. Briedis
Straipsnio autorius yra Rokas Andruškevičius, atliekantis praktiką naujienų portale tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
