Nelegalūs alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir kuras sudaro pakankamai stambią rinkos dalį, todėl atsakingos institucijos tam skiria daug dėmesio. Situacija suprantama, juk vartotojai sunkiu metu stengiasi sutaupyti bet kokia kaina. Todėl niekam ne paslaptis, kad akcizinės prekės yra neatsiejamos nuo kontrabandos.
Papildyta 11.25 val.
Prarasti biudžeto pinigai
Labiausiai paplitusi šešėlinės ekonomikos kryptis yra kontrabandinės akcizinės prekės, kurios sudaro 35 proc. Toliau valstybės biudžetą stekena neoficialūs darbo užmokesčiai, nelegalus darbas ir taip vadinami atlyginimai „vokeliuose“. Jie sudaro – 23 proc. šešėlinės ekonomikos. Panašią dalį (21 proc.) sudaro prekių ir paslaugų teikimas nesumokant mokesčių, ekonominės veiklos slėpimas.
„Paskaičiuota, kad spirituotų, stipriųjų gėrimų rinkoje šešėlis siekia net apie 36 proc. visos rinkos. Tik 17 proc. apklaustų seniūnų tikino, jog jų seniūnijoje nėra nelegaliai platinamo ar gaminamo alkoholio. Paskaičiuota, kad dėl 1 suvartoto nelegalaus stipriojo alkoholinio gėrimo butelio į valstybės biudžetą nesumokama 17 Lt. mokesčių. Dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlio į valstybės biudžetą 2012 m. nepateks apie 410 mln. Lt akcizo ir PVM mokesčių“, - pabrėžė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, yra du pagrindiniai būdai kaip būtų galima efektyviai kovoti su šešėliu: „Būtina mažinti mokesčius ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas veikti legaliam verslui. Kitos išeities kol kas nematome.“
Su cigarečių kontrabanda situacija yra panaši. Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje siekia apie 29 proc. O vos vienas procentas nelegalios tabako rinkos reiškia 11 mln. nesumokėtų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių į valstybės biudžetą.
„Atlikti skaičiavimai, kad dėl kiekvieno surūkomo kontrabandinio cigarečių pakelio į valstybės biudžetą nepatenka apie 6 Lt akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių. Tuo tarpu nelegali degalų rinka mūsų šalyje sudaro apie 15-20 proc. Užsipylus 50 litrų nelegalaus benzino į valstybės biudžetą nepatenka 118 Lt mokesčių.
Papildyta 11.05 val.
Lietuviai tolerantiški šešėliui
Apklausus gyventojus paaiškėjo, kad 19 proc. respondentų visiškai pateisina cigarečių, alkoholio produktų, degalų ir kuro kontrabandą ir nelegalų vartojimą. Net 42 proc. pasisakė, kad greičiau pateisina nei nepateisina. Kategoriškai prieš kontrabandą nusistačiusių asmenų dalis sudarė vos 10 proc. respondentų.
Latvijoje ir Estijoje situacija gerokai skiriasi nuo tos, kuri yra susiklosčiusi Lietuvoje. Nors visiškai kontrabandą pateisinančių procentai yra panašūs – 18 proc. (Latvijoje) ir 15 proc. (Estijoje), tačiau greičiau pateisinančių nei nepateisinančių kontrabandą procentai yra atitinkamai – 18 proc. ir 21 proc.
Visiškai kontrabandos Latvijoje nepateisina 20 proc. apklaustųjų, o Estijoje šis procentas vos didesnis – 22 proc. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP prieš porą metų Lietuvoje sudarė 30 proc., o Europos vidurkis siekia vos 20 proc.
Papildyta 10.55 val.
Kainų skirtumai
Turbūt pagrindinė priežastis, kuri skatina kontrabandą, yra kainų skirtumai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje 0,5 litro degtinės butelis vidutiniškai kainuoja apie 18 litų, o Kaliningrade ir Baltarusijoje kaina yra ženkliai mažesnė – apie 11,90 Lt.
Litro dyzelino kaina Lietuvoje šiuo metu pasiekė 4,71 Lt., kai atitinkamai Kaliningrado srityje – 2,54 Lt., Baltarusijoje – 2,56 Lt. Dar apčiuopiamesnis kainų skirtumas pastebimas žvelgiant į cigarečių kainas. Lietuvoje cigarečių pakelis kainuoja vidutiniškai 7,77 Lt., Kaliningrado srityje – 2,07 Lt., o Baltarusijoje vos 1 litą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pabrėžė, kad Lietuvoje aukštas kainas lemia mokesčiai. „Net 80 proc. cigarečių kainos sudaro mokesčiai. Su degtine situacija šiek tiek kitokia, tačiau ir šiuo atveju mokesčiai sudaro apie 60 proc.“, – pasakojo V. Žukauskas.
