Nuosavuose sklypuose dalis žemės savininkų jaučiasi galintys daryti viską, ko širdis geidžia.
Tačiau realybė yra tokia, kad net ir už pasodintus medelius, tvorą ar savavališką statinį galima sulaukti administracinės atsakomybės.
Ką svarbu įsidėmėti gyventojams?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ advokatė Loreta Selilionienė priminė, kokie teisiniai reikalavimai sklypuose galioja ne tik statiniams, bet ir želdiniams.
„Galioja kelios bendros taisyklės – statiniai su stogu turi būti statomi 3 metrai nuo kito sklypo ribos. Jeigu tai, pavyzdžiui, yra inžinerinis statinys, turi būti išlaikomas 1 metro atstumas.
Be to, reikia įsidėmėti ir tai, kad trinkelių danga negali būti dedama iki pat tvoros, skiriančios sklypus“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
Dėl tvorų įrengimo, pasak teisininkės, gali kilti ir dar daugiau keblumų. Pavyzdžiui, gali skirtis reikalavimai dėl to, kurioje sklypo pusėje bus statoma tokia tvora. Taip pat svarbu įvertinti tokios tvoros akytumą, t.y. ar tvora yra visiškai aklina, ar ne.
Pavyzdžiui, jei tvora visiškai užstoja saulės šviesą, ji negali būti itin aukšta.
Advokatė akcentuoja, kad jeigu ketinate savo sklype sodinti medžius, turite įsidėmėti, kad kuo didesnis medis, tuo ir didesnio atstumo privaloma laikytis.
„Bendra taisyklė – metras nuo sklypo ribos. Tarkime, jeigu tai yra vijoklis, gali būti ir 0,5 metro. Jeigu tai yra medis, krūmas virš 2 metrų, bet ne daugiau 3 metrai, tai atstumas turi būti 2 metrai nuo tvoros.
Kitaip tariant, kuo didesnis medis, tuo reikia laikytis didesnio atstumo“, – kalbėjo pašnekovė.
Įvertino, ar visais atvejais reikia kaimyno leidimo
O jei į jūsų sklypo teritoriją yra įsiterpusios kaimynų medžių šakos, advokatės vertinimu, apie tai pirmiausiai reikėtų pranešti kaimynui.
„Reikia tiesiog įspėti kaimyną, kad, pavyzdžiui, arba jis turi pasirūpinti to medžio sutvarkymu, arba jūs pats imsitės tvarkymo darbų savarankiškai“, – kalbėjo pašnekovė.
Teisės žinovė sako, kad praktikoje pasitaiko tokių bylų, kai kaimynai nesutaria dėl želdinių ir kreipiasi į teismą.
„Atvejai dažni, bet bylos – ne. Nes dėl to kovoti teisme reikia didelio pasiryžimo“, – pasakojo advokatė.
Bauda ir iki 600 eurų
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovai.
Be to, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, ministerijos atstovai pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai.
Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad gyventojas pažeidžia taisykles tuo atveju, jei medžius, krūmus ar gyvatvores pasodina arčiau kaimyno sklypo ribos, nei leidžia teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai, ir neturi raštiško to sklypo savininko ar valdytojo sutikimo sodinti želdinius arčiau.
Tai reiškia, kad iš esmės želdinių sodinimas arčiau ribos nei numatyta taisyklėse yra galimas, jei su tokiais veiksmais sutinka kaimynai.
Visgi, jei kaimynai neduoda sutikimo ir yra pažeidžiamos numatytos taisyklės, pažeidėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda, t. y. fiziniams asmenims – nuo 30 iki 120 eurų.
Be to, gali būti įpareigojama pašalinti pažeidimo padarinius: iškirsti, perkelti ar suformuoti želdinius pagal taisykles.
Tuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai primena, kad nesudėtingojo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų.
O jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų.
Reikalavimai taikomi ir daugiabučių aplinkai
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad tam tikri reikalavimai, kokiu atstumu ir kokio aukščio medžiai bei krūmai gali būti sodinami, taikomi ne tik individualių namų kiemams, bet ir daugiabučių aplinkai.
Anot savivaldybės, medžius leidžiama sodinti ne arčiau kaip 10 metrų nuo daugiabučių namų sienų su langais. Kitais atvejais (kai šalia nėra langų) atstumas gali būti mažesnis – bent 5 metrai.
Aukštesni nei 2 metrų krūmai turi būti sodinami ne arčiau kaip 2,5 metro nuo daugiabučių sienų su langais. Jeigu krūmai yra žemesni ar sienos neturi langų, pakanka 1,5 metro atstumo. Taip pat yra numatytos išimtys teritorijoms tarp pastatų ir gatvių.
Be to, taisyklės nustato, kokiu atstumu želdinius galima sodinti nuo kaimyninio sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Pastebėję galimus pažeidimus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, kuriai priklauso. Jeigu nustatoma, kad taisyklės pažeistos, gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Fiziniai asmenys už tokius pažeidimus gali sulaukti iki 120 eurų baudos, o juridiniai asmenys – iki 140 eurų.
