Kompensuoja lietuviškomis kainomis
Laimonas vienas iš nedaugelio lietuvių, kurie pasinaudojo pernai atsiradusia galimybe laisvai rinktis galimybę gydytis bet kurioje Europos Sąjungos šalyje ir gauti ligonių kasų kompensacijas.
Medikų paslaugos Vokietijoje panevėžiečiui atsiėjo 10 tūkst. eurų, 35 tūkst. litų. Ligonių kasos kompensavo 4,7 tūkst. litų. Už užsienyje lietuviams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra kompensuojama pagal Lietuvoje už tokias paslaugas galiojančius įkainius.
Laimono finansinė padėtis leido jam gauti šiuolaikinį gydymą, tačiau daugelis kitų ligonių apie tai gali tik pasvajoti. Užsienyje gydymo kainos gerokai didesnės nei Lietuvoje. Be to, už gydymą tenka sumokėti visą kainą iš savo kišenės ir tik vėliau galima kreiptis į teritorines ligonių kasas kompensacijos.
Nenuostabu, kad nuo šių metų pradžios iki lapkričio svetur gydėsi ir už tai kompensacijų paprašė tik 43 lietuviai. Tarp jų iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos aptarnaujamų Panevėžio ir Utenos apskričių buvo tik 4 žmonės.
Kai pernai įsigaliojo leidimas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems gyventojams vykti gydytis į ES šalis, iš karto buvo prognozuojama, kad antplūdžio nebus. Laikas tai patvirtino.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, visi užsienyje besigydę pacientai iš viso sumokėjo per 361 tūkst. litų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto jiems buvo kompensuota tik apie 56,6 tūkst. litų. Gyventojai patys gydymo paslaugoms išleido maždaug 6 kartus daugiau, nei jiems buvo kompensuota.
Didžiausia ligonio už operaciją Vokietijoje sumokėta suma siekia beveik 51 tūkst. litų, o jam kompensuoti tik 7 tūkst. litų.
Sveikatai išleistų pinigų negaila
Laimonas profilaktikos tikslais reguliariai darydavo prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Tokį gydytojai rekomenduoja pasidaryti visiems vyresnio amžiaus vyrams. PSA tyrimas leidžia įtarti prostatoje vykstantį piktybinį procesą.
Vienerius metus panevėžietis praleido. Gydytojos patartas jis dėl viso pikto pasitikrino. Minėtas tyrimas signalizavo apie galimą pavojų.
Įtarimai, kad Laimonas serga prostatos vėžiu, pasitvirtino, tačiau vyras nepuolė į paniką. Liga buvo aptikta pradinės stadijos, todėl galimybės pasveikti buvo labai didelės.
Panevėžietis ėmė aktyviai domėtis, kokios jam reikėtų pagalbos. Vyras konsultavosi su Panevėžio, Vilniaus ir Kauno medikais. Laimonas neslepia, kad iš Vilniaus onkologijos instituto jam liko patys nemaloniausi įspūdžiai. Pasak jo, gydytojai bendravo gana atmestinai.
„Kai atsitiktinai nugirdau onkologo, pas kurį laukiau konsultacijos, pokalbį su kitu ligoniu, iš karto supratau, kad čia tikrai nesigydysiu. Daktaras išbarė ligonį, ko jis čia atvažiavo, kai jau organizmas apimtas metastazių, ir liepė važiuoti namo“, – „Sekundei“ pasakojo Laimonas.
O Kauno klinikų gydytojai jam suteikė visą reikalingą informaciją apie galimus gydymo būdus, paaiškino, ko galima tikėtis vienu ar kitu atveju. Laimonas nutarė gultis ant operacinio stalo Kauno klinikose.
Tačiau vyras išsiaiškino, kad Lietuvoje jo ligos atveju radikalus (operacinis) gydymas gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse prostatos vėžiui gydyti plačiai taikoma robotų chirurgija, bet Lietuva neturi nė vieno chirurgijos roboto, nors gydytojų, užsienyje įvaldžiusių šią metodiką, yra. Urologai nuo paciento neslėpė, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių modernių technologijų medicinoje atžvilgiu.
Sužinojęs, kad vienas prostatos vėžiu sirgęs panevėžietis buvo sėkmingai išoperuotas pas mus netaikomais metodais Vokietijoje, Eseno mieste, Laimonas ten nuvyko.
Jis susitarė su klinika dėl operacijos, grįžęs namo nusiuntė tyrimų duomenis. Laimonui sutvarkyti formalumus padėjo vienas panevėžietis urologas, dirbęs būtent Eseno klinikoje.
„Atsiprašiau kauniečių gydytojų, kad pasirinkau jų kolegas vokiečius. Šie ir nepyko, atsakė, kad ligonio teisė rinktis“, – pasakojo panevėžietis.
Pasak Laimono, jam buvo atlikta operacija, kokios atliekamos ir Lietuvoje. Mat invazija vadinamuoju robotu būtų buvusi pernelyg rizikinga dėl jo anksčiau patirtų pilvo organų operacijų. Tačiau vyras nesigaili, kad nesioperavo Lietuvoje.
„Mane operavę Eseno klinikos gydytojai specializuojasi prostatos vėžio operacijų srityje, turi sukaupę didelę patirtį“, – sakė jis.
Ligoninėje panevėžietis praleido 5 dienas, dar dvi jis pagyveno viešbutyje ir lėktuvu parskrido namo. Vyras pasakojo buvęs maloniai nustebintas vokiečių medikų dėmesio ir puikios priežiūros po operacijos. Su medikais pacientas susikalbėjo angliškai, du gydytojai mokėjo rusiškai.
„Ten nesijaučiau kaip ligonis, o Vilniuje gydytojai į mane žiūrėjo taip, tarsi jau turėčiau atsisveikinti su šiuo pasauliu“, – juokėsi vyras.
Grįžęs namo Laimonas kreipėsi kompensacijos į Panevėžio teritorinę ligonių kasą. Pristatė sąskaitas. Pinigus gavo maždaug po mėnesio.
Važiavo ir dėl vaistų
Šiais metais iš pagalbos svetur ieškojusių lietuvių net 11 gydėsi Latvijoje. Šioje šalyje jiems buvo atliktos akių, ginekologinės operacijos. Kainos šioje šalyje taip „nesikandžioja“ kaip Vakarų Europoje, tačiau paslaugų įkainiai didesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, du mūsų šalies gyventojai, kuriems Latvijoje buvo operuotos akys, už paslaugas sumokėjo po 2,3 tūkst. litų, o ligonių kasos jiems grąžino 911 litų.
Vokietijoje gydėsi 10 mūsų šalies gyventojų. Iš jų keliems buvo atlikta įvairių operacijų, kainavusių nuo 9,2 tūkst. iki 51 tūkst. litų. Vienas asmuo važiavo konsultacijos pas neurologą, už kurią sumokėjo 1,5 tūkst. litų. Lietuvoje jam buvo kompensuoti 86 litai.
Septyni lietuviai gydėsi Estijoje, daugiausia čia pagalbos ieškojo sergantieji akių navikais. Vienas pacientas už akies voko gerybinio naviko operaciją Estijos gydymo įstaigai sumokėjo 809 litus, Lietuvoje gavo 281 lito kompensaciją. Kitas ligonis už akies piktybinio naviko branchiterapiją, ertminį spindulinį gydymą, sumokėjo 4,8 tūkst. litų, o atgavo tik 785 litus.
Po vieną kitą lietuvį gydėsi Slovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Čekijoje.
Pastarojoje šalyje lietuviui neurinomos gydymas kainavo 7,6 tūkst. litų, kompensuota buvo 840 litų.
Reabilitacijai į Slovakiją nuvykęs ligonis iš Lietuvos sumokėjo per 15 tūkst. litų, atgavo beveik 2 tūkst. litų. Dar kiti sveikatą šioje šalyje susigrąžinti bandę lietuviai paklojo po 24–25 tūkst. litų, o sulaukė 2,7–3 tūkst. litų kompensacijų.
Viena šeima, kurios 3 metų dukrelei pernai Prancūzijoje buvo atlikta širdies persodinimo operacija, į šią šalį vyko vaistų. Už juos tėvai sumokėjo 1,6 tūkst. litų, jiems buvo kompensuota 710 litų.
VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos
Momkuvienės teigimu, ne tik lietuviai, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai nesiveržia gydytis į užsienį. Mažiausiai svetur vyksta gydytis latviai, o estai pateikia panašiai tiek pat prašymų kompensuoti gydymosi išlaidas, kaip ir lietuviai.
Teigiama, kad lietuviai gana gerai vertina mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemą, pasitiki mūsų gydytojais, o gydymo kainos užsienyje daugumai ne pagal kišenę.
Faktai
Norint gydytis užsienyje, pakanka turėti gydytojo siuntimą ir būti draustam. Tačiau reikia žinoti, kad bus kompensuojamos tik tų paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos.
Nekompensuojamos išlaidos dėl slaugos, ilgalaikio gydymo, ligų prevencijos programų paslaugų ir kai kurios kitos.
Žmogus turi pats susimokėti už kelionę, maitinimą, vertimo ir kt. paslaugas.
Už gydymą iš karto reikia susimokėti savo lėšomis. Inga Smalskienė
