“Į Rusiją triukšmingai iššautas tuščias šovinys”, - tvirtina internetinis portalas “Utro.ru”. Lietuva ir Lenkija, pasak straipsnio, skendi euforijoje dėl naujo susitarimo tiekti Kaspijos naftą link Baltijos jūros ir vadina tai realiausiu energetinio saugumo nuo Rusijos projektu. “Įdomu, kokie tada visi kiti?” – ironiškai teiraujasi autorius.
Straipsnyje pabrėžiama, jog Vilniaus konferencijos dalyviai: Lenkija, Lietuva, Ukraina, Gruzija ir Azerbaidžanas ir yra ta “priešakinė linija” pasiryžusi apginti Europą nuo GAZPROMO”.
Naujai suprojektuotas naftotiekis Odesa-Brody-Plockas-Gdanskas, kaip pabrėžiama straipsnyje, jau pusiau egzistuoja. Ukraina jau 2002-aisiais pastatė vamzdžio atkarpą iki Brodų, t.y. beveik iki Lenkijos sienos.
Rusų apžvalgininkas pabrėžia, jog šis “vamzdis į niekur” ligi šiol dirba atvirkščiu režimu ir pumpuoja naftą link Juodosios jūros. Tik žinoma ne Kaspijos, o Rusijos naftą.
Autorius pabrėžia, jog Azerbaidžanas, kuris įtraukiamas į projektą, jokios atliekamos naftos nebeturi, o Kazachstanas, kuris atvirai ignoruoja naująjį projektą, yra kviečiamas į pagalbą net baftotiekiui Baku-Džeichanas užpildyti. Nuo to, kad vamzdis bus pratęstas, jame papildomos naftos neatsiras, pabrėžiama straipsnyje. Be to, net pilnai jį užpildžius, mažas – 20 mln. tonų per metus - jo pralaidumas strategiškai nieko nepakeisiąs, juolab, kad Baltijos regioną pasieksią tik trupiniai.
Šalia to pabrėžiama, jog vien tik Lenkijai teks spręsti problemas su 17 000 žemės savininkų tam, kad atlaisvinti plotą vamzdynui. Galiausiai daroma išvada, kad vienintelis prasmingas sprendimas būtų į “antirusišką” naftotiekį kviestis Rusiją.
