REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje.

REKLAMA

Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Galima neabejoti, kad ir po poros savaičių vėl bus prisimintos visos Lietuvoje darbo vietoje pastaruoju metu įvykusios nelaimės – tiek pasibaigusios sužalojimais, tiek tragiškai.

Bus įvardytos ir jų priežastys, kurios jau seniai niekam ne paslaptis.

Tačiau ir vėl teks liūdnai konstatuoti, kad, nepaisant visų pastangų, Valstybinės darbo inspekcijos siekimybė iki nulio sumažinti nelaimių darbo vietose skaičių yra tik neįmanomas įgyvendinti planas – utopija.

REKLAMA
REKLAMA

Žūva ir užsienyje

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Vytauto Ročio, pernai skyriaus prižiūrimoje teritorioje (Klaipėdos ir Tauragės apskritys, pusė Telšių apskrities) darbo metu įvykusiose nelaimėse žuvo 7 žmonės, sunkiai sužeisti 24, lengvai – 987.

REKLAMA

„Daugiau nei pusė mirčių, keturios, įvyko užsienyje. Trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose.

Tokių, dažniausiai dėl ligos, mirčių kiekvienais metais daugėja„, – „Vakarų ekspresui“ teigė V. Ročys.

Užpernai tragiškų nelaimių buvo dvigubai daugiau – 14. Sunkiai nukentėjusių darbuotojų skaičius išliko toks pats, lengvai sužalotų sumažėjo (855).

„Džiugina, kad mažiau nelaimingų įvykių darbo metu įvyksta bei jose žmonių nukenčia Klaipėdos jūrų uoste, kuriame veikiančiose įmonėse anksčiau įvykdavo daugiau labai skaudžių nelaimių“, – sakė V. Ročys.

REKLAMA
REKLAMA

Šiais metais per darbo metu įvykusias nelaimes žuvo du, sunkiai sužeisti keturi darbuotojai.

Mirčių sumažėjo

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per praėjusius metus, neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu šalyje įvyko 23 mirtini nelaimingi atsitikimai. Sunkius sužalojimus patyrė net 124 darbuotojai.

Palyginti su 2021 metais, pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 39 procentais (15 atvejų), o sunkių išliko nepakitęs.

Užpernai VDI gavo 38 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 124 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Pavojingiausia – dirbti aukštyje

Bejausmė statistika rodo, kad dažniausiai praėjusiais metais pasikartojantys mirtini įvykiai atsitiko neatsargiai dirbant aukštyje, kertant ar genint medžius, užkritus daiktams ir patyrus elektros srovės poveikį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VDI pastebi, kad pagrindiniai nelaimes lemiantys veiksniai yra labai panašūs ir kasmet kartojasi.

„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet. Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai. Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti“, – stebisi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Tris žmones mirtinai ir keturis sunkiai traumavo krintantis medis ar jo dalis atliekant miško kirtimo ir genėjimo darbus.

REKLAMA

Penki darbuotojai žuvo, o septyni patyrė sunkias traumas prispausti ar sutraiškyti veikiančių transporto priemonių ar mechanizmų. Keturis asmenis mirtinai ir du sunkiai traumavo krintantys daiktai, tris pražudė elektros srovė.

Net 19 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams nugriuvus, jiems paslydus ar užkliuvus, du darbuotojus sunkiai traumavo nuošliaužos dirbant iškasose, vienas žmogus žuvo, nuskendęs grūdų bokšte.

Pagal įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių pavojingiausi yra sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo (5 mirtini atvejai ir 24 sunkūs sužalojimai), statybos ir remonto (5 ir 21), miško kirtimo (3 ir 4), elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo (3 ir 2), techninių priemonių ir mechanizmų aptarnavimo (1 ir 9) darbai.

REKLAMA

Nesaugu ir statybose

Nors statybos ekonominės veiklos rūšies įmonėse mirtinų (6) bei sužalojimais (26) pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir dažnumas per metus sumažėjo, tačiau vis tiek rodikliai išlieka kur kas didesni nei vidutiniškai šalyje.

Pagrindinės jų priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (28,1 proc.), netinkamas darbų organizavimas, darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

Visa tai tiesiogiai koreliuoja su mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe lemiančiais veiksniais – žmonių kritimas iš aukščio (pernai 5 iš 6 statybininkų žuvo nukritę iš aukščio), judantys, krintantys daiktai, ruošiniai, žemių ir kitų medžiagų griūtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kalbant apie ypač jautrų – statybų – sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas.

Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves. Juk darbdavys tiesiogiai atsakingas už jo darbo vietoje dirbančių darbininkų saugą ir sveikatą“, – priminė J. Gricius.

Pagrindinės priežastys

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų 2022 metais įvyko dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo darbų organizavimo, taip pat kai darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar pateiktų instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata bei gyvybe.

REKLAMA

Per 2021 metus įvyko du mirtini ir aštuoni sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Saugos darbe taisyklių, kartais net pačių elementariausių, nepaisymo pamokos yra itin skaudžios.

„Nors teisiškai už darbuotojų saugą ir sveikatą yra atsakingas darbdavys, tačiau nustatytų saugos darbe reikalavimų privalo laikytis kiekvienas darbuotojas.

Tirdami nelaimingus atsitikimu, darbo inspektoriai neretai nustato, kad darbuotojai nedėvėjo išduotų asmeninių apsaugos priemonių, elgėsi neatsargiai, nesilaikė saugos taisyklių, pateiktų instrukcijų.

Būtina dar kartą atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad patys darbuotojai turi elgtis atsakingai, saugoti save ir aplinkinius“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

REKLAMA

Nesisaugo ir namuose

Nelaimingų atsitikimų dėl saugos reikalavimų nepaisymo pasitaiko ne tik darbo vietoje, bet ir namuose.

S. Balčiūno teigimu, saugos reikalavimų nesilaikymas dirbant darbus privačioje aplinkoje rodo, kad saugos kultūra vis dar nėra pakankamai aktuali mūsų visuomenėje.

Nors saugos reikalavimų laikymasis dirbant pavojingus darbus turi tapti kasdieniu įpročiu, darbo inspektoriai pastebi, kad net atsakingai į saugą žiūrinčių darbdavių įmonėse atsitinka nelaimių, nes patys darbuotojai atsisako paisyti saugos reikalavimų.

„Tokį požiūrį žmonės „parsineša“ ir namo, mat laisvu nuo darbo laiku atlikdami įvairius darbus pasmerkia save sužalojimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra ir kita pusė – nepakankamas ugdymo saugos klausimais sprendimų mastas. Artimų asmenų netinkami pavyzdžiai kasdienėje aplinkoje suformuoja nesaugaus elgesio įpročius, o dėl to vėliau jau darbo vietoje darbuotojas mano galintis nesilaikyti saugos ir sveikatos reikalavimų, ir tai nulemia sunkias ar net fatališkas pasekmes darbo vietoje.

Dar blogiau, kai minėti ugdymo ribotumai ir įgauta nepakankama arba netinkama asmeninė patirtis lemia įmonių vadovaujančių ir kitų atsakingų asmenų profesinės rizikos vertinimo sampratos ribotumus, o profesinės rizikos veiksnių neįvertinimas – neadekvačių arba nesaugių užduočių paskyrimą pavaldiems darbuotojams, kurie vykdydami patikėtus darbus rizikuoja savo sveikata ir gyvybe“, – sakė S. Balčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų