Bankininkai siūlo gyventojams mažiau vilčių sieti su valstybės parama ir būstų renovaciją finansuoti savarankiškai.
Pagal SEB banko pateiktus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenis, dujų importo kaina Lietuvoje vis auga – 2005 metais Lietuva, palyginti su Vokietija, dujas gaudavo 57 proc. mažesne kaina, o jau šiais metais lietuviai moka 1 proc. Daugiau negu vokiečiai.
Anot vyriausiojo banko analitiko Nerijaus Udrėno, „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos kyla, nes yra susietos su artimiausio pakaitalo – mazuto kainomis. O mazutas, kaip žinoma, yra naftos produktas, tad jo kainos tiesiogiai susijusios su naftos kainomis.
(„News Bridgepix" nuotr.)
Lietuvoje pastaruosius 8 metus gamtinės dujos sudaro 80 proc. Viso kuro, naudojamo gaminti šilumai. Tuo tarpu mazuto naudojimas šilumai mąžta – jo vietą po truputi užima mediena. Dabar šilumai gaminti yra išnaudojam apie 87 proc. medienos potencialo. Panašų energetinį potencialą turinčių šiaudų, komunalinių atliekų, biodujų bei biomasės išnaudojamas atitinkamai – 1, 0 ir 0 proc. Kiek geresnė situacija yra dėl atliekinės šilumos – išnaudojama 9 proc. Jos potencialo. Bet reikia pridurti, kad atliekinės šilumos potencialas yra mažiausias iš visų čia minėtų.
Tarp šių, atsinaujinančių energetinių šaltinių dar liko nepaminėta geoterminė energija, kurios potencialas yra didžiausias, bet jo išnaudojimas nesiekia nė procento.
Vyriausias SEB analitikas siūlė du būdus, kuriais galima atsakyti į kylančias šilumos kainas. Vienas jų – naudoti pigesnį kurą. Kitas – taupiau vartoti energiją.
Kaip pagrindinį energijos taupymo būdą N.Udrėnas įvardijo daugiabučių namų renovaciją: sienų šiltinimą, langų atnaujinimą, šilumos butuose reguliavimą bei namų šilumos sistemų atnaujinimą. Rytinė Vokietijos dalis buvo nurodyta kaip toliausiai pažengusi atnaujinant daugiabučius namus. Ten įgyvendintų investicijų ir viso investicijų poreikio santykis yra 69,77 proc. Lietuvoje šis skaičius tesiekia 0,32 proc. Tai daugiau negu Latvijoje (0,1 proc.), bet mažiau nei Estijoje (0,92 proc.) ir Lenkijoje (0,6 proc.).
Nors Lietuvoje daugiabučių renovacija ir yra dosniausiai remiama, didelių rezultatų čia pasiekti nepavyks, nes valstybė neturi pakankamai lėšų, kurias galėtų skirti renovacijai. Ir vargu ar artimiausiu metu turės.
SEB analitiko siūlymu, gyventojams reikėtų patiems rengti ir įgyvendinti projektus.
