„Tai yra ne kas kitas kaip kainų kartelis. Kainų kartelis yra dažniausiai baudžiamas tada, kai kainos didinamos, bet ne viena Lietuvos įmonė nubausta už tai, kai jos susitaria, kaip ir kada kainas kels“, - kalbėjo R. Šimašius.
Pasak jo, verslas, turėdamas galimybę kaip nors uždirbti iš euro įsivedimo, ją išnaudos:
„Jeigu verslas matys galimybę pasinaudoti, tai ir pasinaudos ta galimybe uždirbti papildomą litą ir savo akcininkams tą pelną atnešti. Kita vertus, (....) ryšių su visuomene ir marketingo prasme, truputėlį savižudžiu reikia būti – pirmam parodyti, kad pakėlei kainas po euro įvedimo.“
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad euro įvedimas Lietuvai bus naudingas ir atpigins kai kurias paslaugas.
„Euras galbūt nepraturtins nei mūsų žmonių, nei įmonių iš karto, tačiau kai kuriuos dalykus jis atpigins. Labai gerai, kad buvo pastebėta, kad tai toli gražu nėra tik euro konvertavimo išlaidos, kurios atkrenta ir bus bankų netektis. Antras svarbus aspektas – mūsų tarptautiniai pavedimai tikrai labai ženkliai turėtų atpigti, ir šiuo metu jie tikrai yra brangūs“, - Žinių radijui sakė G. Nausėda.
Ekonomisto nuomone, Lietuva įsives eurą, ir tam turi visas galimybes:
„Dabar, kai praktiškai prisijungė ir antroji Baltijos šalių valstybė prie euro zonos, ir mes liekame paskutiniai, nesinorėtų, kad tas laikotarpis būtų labai ilgas. Sąlygos yra tikrai palankios, nepaisant visko, infliacija liks maža, ir, matyt, artimiausią pusmetį nėra jokių prielaidų jai sparčiai didėti. Antrasis aspektas – biudžeto deficitas – šiuo metu tikrai yra pačios valstybės rankose“, - kalbėjo G. Nausėda.
R. Šimašius sutiko su G. Nausėda, kad eurą įsivesti reikia – nors poreikis esą ir nėra toks, kaip prieš ketverius metus, kai euro zona buvo stabilesnė, tačiau jis išlieka.
Tikimasi, kad Lietuva eurą įsives 2015 metais.
Latvija eurą turės 2014 metais, Estija šią valiutą jau įsivedusi.
