Neseniai vykusios Knygų mugės metu Lietuvos istorijos instituto, Humanitarinių mokslų daktaras Saulius Grybkauskas pristatydamas naujausią savo ir kolegės Rūtos Grišinaitės knygą „Inžinieriai pagal planą. Techninis mokymas ir specialistų rengimas Lietuvoje 1944 – 1990 metais“ teigia, kad šiandieną įprasta kalbėti apie sėkmingus verslininkus ar vadybininkus, tačiau retai apie inžinierius. Netgi ir tie, kurie sulaukė sėkmės ir pripažinimo yra linkę praeityje save matyti ne kaip inžinierius, bet gamybinės įmonės vadovus.
Tačiau sovietmečiu inžinieriai sudarė didžiausią aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų grupę, kuri ypač sparčiai augti pradėjo 5 ir 6 dešimtmečiuose, kai inžinierių skaičius prisivijo ir aplenkė iki tol skaičiumi pirmavusius gydytojus.
Statistika rodo, kad 1950 metais Lietuvoje dirbo 1,7 tūkstančio, o 1955 metais – jau 3,7 tūkstančio inžinierių. Tais metais būtent inžinieriai tapo gausiausia aukštąjį išsilavinimą turinčia socialine grupe, jų buvo 24,5 procentai, o pavyzdžiui, gydytojų 19,8 procentai.
Pirmaujančias pozicijas inžinieriai išlaikė ir toliau. Didžiausias augimas užfiksuotas 1983 metais, kai inžinierių buvo net 65,8 tūkstančio.
Inžinerių profesijos populiarumą pasak S. Grybkausko lėmė gana paprasta priežastis.
„Stojimo konkursai į inžinerines specialybes buvo nedideli – 1,3 į vieną vietą. Daugiausia inžinerines studijas rinkosi vaikinai, kurie mokyklą baigdavo prasčiau nei merginos. Tai padėjo subalansuoti visuomenę. Kitu atveju būtų buvę daug moterų su aukštuoju išsilavinimu, kurios dažniausiai rinkosi humanitarines specialybes. O vyrai butų likę su profesiniu išsilavinimu. Inžinerijos mokslai padėjo sureguliuoti vienodą ar panašų vyrų ir moterų išsilavinimą“, – aiškina istorikas.
Anot S. Grybkausko, iki šių dienų yra išlikusi priešprieša tarp humanitarinio ir techninio išsilavinimo specialistų.
„Vis dar yra manoma, kad inžinieriai yra siauro akiračio, nepakankamai išsilavinę. Toks požiūris galėjo susiformuoti, nes sovietmečiu inžinieriai buvo mokomi ne tik techninių dalykų, bet ir sovietinės ideologijos. Tačiau palyginti su humanitarinių mokslų atstovais, tos ideologijos jie gavo kur kas mažiau“, – teigia humanitarinių mokslų daktaras.
S. Grybkausko teigimu, nemažai inžinierių pasukdavo politikos keliu. Anot jo, toks karjeros posūkis susiformuodavo natūraliai. Inžinieriai siekdavo vis aukštesnių pareigų, dažnai būdavo įstoję partiją ir tapdavo matomi partijos vadovams. Tada jiems būdavo siūlomi dar aukštesni postai, tačiau šį kartą jau politikoje.
„Ko gero žymiausias to laikmečio inžinierius, tapęs politiku ir valstybės vadovu buvo Prezidentas Algirdas Brazauskas. Jo politinis kelias kaip jau minėjau susiformavo natūraliai, iš pradžių kylant karjeros laiptais inžinerijos srityje, o vėliau buvo pakviestas ir į politiką“, – pastebi istorikas.
Anot S. Grybkausto, tuo laikotarpiu niekas apie pasirinkimus ilgai negalvodavo, užimti aukštus postus politikoje sutikdavo ilgai nesvarstydami. Toks posūkis karjeroje buvo natūralus.
Šiandien būtinos žinios apie dirbtinį intelektą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovės Kristinos Lazickienės teigimu, šiuo metu inžinerijos mokslus Lietuvoje renkasi apie 9-10 proc. jaunuolių. Panašios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pernai studijas VGTU baigė 1900 absolventų. 2018 metais – 2130 absolventų, iš kurių – 1370 baigė inžinerines studijas.
Pasak K. Lazickienės, remiantis stojančiųjų statistika, dažniausiai studentai VGTU renkasi elektronikos inžinerijos, statybos inžinerijos, aviacijos mechanikos inžinerijos ar transporto inžinerijos studijas.
„Studijų procese siekiame kompleksiškai integruoti skaitmeninio modeliavimo technikas ir technologijas į dėstomų disciplinų mokymo programas, ypač finansinių technologijų, statybos inžinerijos, architektūros, kelių ir miestų bei kitų transporto infrastruktūros, geodezijos, pastatų energetikos, taip pat ir finansų, ekonomikos inžinerijos studijose.
Sparčiai populiarėjant dirbtiniam intelektui, siekiame, kad visi studentai būtų susipažinę su šiuo reiškiniu, gebėtų jį įvaldyti ir įdarbinti savo profesinėje veikloje“, – teigia universiteto atstovė.
