„Žinių, įgautų pabaigus profesinę mokyklą ar universitetą – neužtenka. Tiek verslas, tiek klientų lūkesčiai auga itin sparčiai. Tai labiausiai lemia skaitmenizacija, todėl darbuotojai privalo turėti puikius IT įgūdžius: tiek valdyti internetinius duomenis, tiek naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Kalbų išmanymas – taip pat ne išimtis: anglų, rusų, vokiečių bei lenkų kalbų žinios mūsų versle itin aktualios“, – teigia Marta Naudžiūnienė, pirmaujančios pasaulyje valymo įrangos gamintojos „Kärcher“ vykdomoji direktorė Lietuvoje.
M. Naudžiūnienė pamini, kad „Kärcher“ kiekvienais metais įdiegia po 2–3 naujas kompiuterines programas, su kuriomis įmonės darbuotojai turi išmokti dirbti. Anot jos, verslas vis daugiau dėmesio skiria internetinei prekybai, todėl be papildomų mokymų įmonės prarastų konkurencingumą. „Kärcher“ vykdomoji direktorė išskiria ir rinkoje kintančias aplinkybes – skaitmenizaciją, popierinės spaudos nykimą.
„Šiuo metu atsiranda tokios naujos specialybės, kaip, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo specialistai skaitmeninėse platformose „Facebook“ ar „LinkedIn“. Visiškai pasikeitė rinkodara – nykstant spaudai, bukletams, atsiranda reklaminiai skydeliai socialiniuose tinkluose bei kitose svetainėse. Siekiame, kad apie tai mūsų darbuotojai įgytų kuo daugiau žinių“, – tvirtina pašnekovė.
M. Naudžiūnienės nuomone, bedarbystė Lietuvoje mažėja, bet situacija rinkoje darosi sudėtingesnė – dabar ne darbdaviai renkasi darbuotojus, o atvirkščiai.
„80 procentų naujų darbuotojų teiraujasi, ar kartu su pagrindiniu darbu gaus kokius papildomus mokymus. Šis aspektas, ypač jaunajai kartai, yra esminis“, – pastebi ji.
Pašnekovė įspėja, kad įmonėms, neinvestuojančioms į savo darbuotojus, reikėtų susirūpinti. „Konkurencingumą lemia darbuotojų motyvacija, o bijoti, kad apmokytas darbuotojas išeis, neverta. Yra toks pasakymas: „ar geriau apmokyti darbuotoją ir jis išeis, ar palikti jį nemokytą ir jis pasiliks?“ Mes renkamės pirmąjį variantą, nes geriau, kad žmogus dirba, nors vėliau ir gali išeiti, negu nedirbantis, bet niekur nesitraukiantis“, – įsitikinusi „Kärcher“ atstovė.
M. Naudžiūnienė apibendrina, jog mokymuose įgyti įgūdžiai pritaikomi ne vien konkrečioje įmonėje, bet ir yra naudingi visai darbo rinkai. Vienas iš būdų ugdyti darbuotojus, kuriuo pasinaudojo „Kärcher“ – Europos Sąjungos (ES) fondų investicijomis finansuojami mokymai. Įmonė gavo finansavimą pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ ir ruošiasi būsimiems mokymams.
„2015 metais mes jau buvome įgyvendinę panašų projektą, kuriuo likome patenkinti visi – tiek darbuotojai, tiek vadovai. Tuo metu tobulinome IT, anglų kalbos, šiuolaikinės rinkodaros ir pardavimų įgūdžius. Darbuotojai pradėjo dirbti efektyviau, todėl ir toliau ieškojome galimybių surengti naujus mokymus, kuriems dabar ir ruošiamės. Pats paramos procesas tiek anksčiau, tiek dabar – labai paprastas, tiesiog reikia noro ir laiko bei svarbu šiam uždaviniui paskirti atsakingą žmogų. Visi atsiskaitymai – aiškūs, nesusidūrėme su jokiomis problemomis, tereikia tvarkingai pildyti dokumentus ir užtikrinti, kad visi nurodyti darbuotojai dalyvautų mokymuose“, – sako M. Naudžiūnienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
Kompetencijų vaučeris – finansuojami darbuotojų mokymai tuo metu, kai jų reikia, ir ta apimtimi, kokios reikia. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Vienam pareiškėjui maksimalus finansavimas mokymams metams yra 4500 eurų. Paraiškos teikiamos bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Mokymų paslaugų tiekėjų ir mokymų programų sąrašą galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje www.verslilietuva.lt. Šis sąrašas nuolat pildomas, o neradus reikiamos mokymų programos, galima kreiptis į VšĮ „Versli Lietuva“ dėl jos įtraukimo į sąrašą. Daugiau informacijos čia.
Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje – finansuojami praktiniai mokymai darbuotojams pameistrystės forma kvalifikacijai įgyti bei mokymai darbo vietoje kvalifikacijai tobulinti. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų vienam darbuotojui. Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki lapkričio 22 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
Kompetencijos LT – specialieji mokymai skirti tam tikro sektoriaus ar tam tikrų profesijų darbuotojams. Paraiškas gali teikti verslo asociacijos, klasterio koordinatoriai, pramonės prekybos ir amatų rūmai. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 30 tūkst. eurų projektui ir iki 6000 eurų vienam darbuotojui. Kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę planuojama paskelbti iki 2017 m. pabaigos. Daugiau informacijos čia.
Inostažuotė – finansuojami mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymai užsienio mokymų centruose bei užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklas. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 70 proc., didelėms – 60 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų viena, darbuotojui. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2020 m. birželio 30 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
