Dalis ekonomistų dar pernai svarstė, kad galimos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos galėtų paveikti energetikos kainas, ES paramos srautus ir darbo rinką.
Negana to, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva gali susidurti ir su mažėjančia europine parama bei augančia atsakomybe prisidėti prie kitų šalių finansavimo.
Pavyzdžiui, jei Ukraina po taikos derybų įstotų į ES, tikėtina, kad šią valstybę vėliau reikėtų paremti finansiškai (arba kitais būdais) tam, kad karo nuniokota valstybė galėtų ekonomiškai „atsistoti ant kojų“.
Štai Lietuva iki šiol gauna paramą iš Europos. Tarkime, ūkininkai perka naują techniką, traktorius ir kt. Taip ES valdininkai tikisi sustiprinti mūsų šalies ekonominį pajėgumą.
Kitaip tariant, jei ūkiai bus modernūs ir našūs, jie pagamins daugiau produkcijos, kurią vėliau bus galima parduoti, o surinkti mokesčiai pateks į šalies biudžetą, stiprins šalies ekonomiką, valstybė taip pat bus pajėgesnė pasirūpinti maisto atsargomis ir pan.
Tačiau ekonominis stiprumas taip pat gali lemti, kad iš pinigų gavėjos Lietuva vis labiau taps pinigų davėja, t.y. dažniau rems tas valstybes, kurioms finansinės pagalbos reikia daugiau, siekiant pagyvinti kitų, skurdesnių šalių ekonomiką.
Vis tik šiuo metu Lietuva ir taip išleidžia daugiau pinigų, nei surenka mokesčių, valstybės skola didėja. Tačiau, norint išlaikyti tokį išlaidų lygį ir grąžinti paskolas, Lietuvai reikės tvaresnių pajamų, t.y. daugiau surenkamų mokesčių.
Apie europines lėšas, mokesčių pokyčius, gynybos finansavimą ir regionų ateitį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Mokesčių didinimas – neišvengiamas?
Pirmiausiai norisi apžvelgti prabėgusius metus ir iššūkius, su kuriais teko susidurti. Kokius pagrindinius įvykius išskirtumėte?
Be abejo, praėję metai buvo gana svarbūs ir darbingi Finansų ministerijai, kuri atsakinga už visos šalies ekonominės raidos valdymą. Pradėję darbą 2025 metais, susidūrėme su dideliu iššūkiu – poreikiu ganėtinai stipriai didinti gynybos finansavimą nuo 3 proc., kuriuos paliko konservatoriai, iki daugiau nei 5 proc., kuriuos pasiekėme per metus laiko.
Tai buvo iššūkis finansų sistemai, ekonomikai ir skolos dinamikai. Natūralu, kad reaguojant į tai buvo imtasi mokestinių pakeitimų. Tai sprendimai, reikalaujantys daug politinės valios, bet jie buvo būtini ir savalaikiai.
Mes sėkmingai tai įgyvendinome. Nuo 2027 metų kasmet papildomai surinksime beveik 600 mln. eurų. 2026-aisiais suma bus kiek mažesnė, nes kai kurie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio, duos naudą tik nuo 2027 metų.
Tai buvo reikalinga gynybai. Lėšos bus surenkamos į biudžetą, nukreipiamos gynybos finansavimui, taip pat tai padėjo mums įgyvendinti tris RRF reforminius rodiklius, kurie reikalavo politinės valios ir buvo sudėtingi įgyvendinti. Mūsų tuometinė dauguma su tuo susidorojo. Tai, manau, yra geras pasiekimas.
Rudenį kitas iššūkis buvo biudžeto formavimas – reikėjo ne tik suplanuoti, bet ir užtikrinti realų pinigų paskirstymą. Su tuo taip pat susidorojome.
Dar vienas iššūkis – pasikeitusios fiskalinės drausmės taisyklės visoje ES. Dabar pagrindinis akcentas skiriamas šalių išlaidų augimui. Nors deficitas ir toliau išlieka svarbus rodiklis, vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas išlaidų augimui.
Reikėjo pritaikyti šalies teisinę bazę šiems pasikeitimams, todėl buvo priimtas konstitucinis įstatymas, kuriam reikėjo 85 parlamentarų balsų. Tai irgi pavyko.
Taip pat daug dirbome kuriant Valstybinį plėtros banką – iš pusiau agentūros, pusiau banko jis virsta visaverčiu valstybiniu plėtros banku, veikiančiu pagal Europos investicijų banko modelį.
Jau 2026 metais šis bankas pradės aktyviau lieti lėšas į ekonomiką, o pasiekus pilną darbinį pajėgumą jo kapitalas turėtų siekti iki 1 mlrd. eurų, o kasmet į ekonomiką būtų įliejama iki 1,5 mlrd. eurų.
Tai bus didelė paskata ekonomikos augimui, ypač turint omenyje sudėtingą geopolitinę situaciją. Užsienio investuotojai dabar atsargiau žiūri į mūsų regioną, todėl toks įrankis leis skatinti ekonomiką ir palaikyti augimą.
Jeigu trumpai įvardytume prioritetines sritis – iš biudžeto jos matosi, bet kurios iš jų išliks svarbiausios? Minėjote gynybą, o ką dar išskirtumėte?
Kol kas mums pavyksta išlaikyti socialinį kontraktą. Socialinės programos, švietimo sistema nenukenčia, mokytojų atlyginimai, sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai, pensijos didėja.
Žinoma, valstybės skola taip pat šiek tiek augs – tai reikia turėti omenyje. Reikės ieškoti tvaresnių sprendimų vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu.
Tačiau nemanau, kad reikėtų imtis skubotų, karštligiškų sprendimų. Turime laiko šią situaciją išdiskutuoti ir įtraukti visuomenę į platesnę diskusiją. Manau, kad sprendimus rasime.
Kalbant bendrai apie ekonominę padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, daug kalbėta apie galimas rizikas ir artėjantį sunkmetį. Vis tik matome, kad „juodasis scenarijus“ neišsipildė. Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?
Iš tiesų 2025 metais aplink mus vyksta daug neramumų. Tai ir Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau ne vienerius metus, ir nauja Jungtinių Valstijų administracija, ieškanti naujo požiūrio į globalias problemas. Taip pat ES susiduria su gana rimtomis struktūrinėmis ekonominėmis problemomis.
Tačiau, kaip jūs ir sakėte, pagal makroekonominius rodiklius 2025 metai, vertinant išankstinius duomenis, neatrodo išskirtinai blogi. Matome gana nuosaikų ekonomikos augimą, šiek tiek didesnę nei norėtume infliaciją, didesnį nedarbą, bet pakankamai aukštą pajamų augimą.
Tai buvo metai „su verslu“ – esame kalbėję ir su verslo atstovais, kurie šiuos metus vertina kaip gana sėkmingus. Tačiau negalime to laikyti garantuotu dalyku. Turime būti pasiruošę, kad ekonomikoje ir kitose srityse gali būti pokyčių, taip pat ir neigiamų pasekmių.
Kalbant apie valstybės skolą, daugeliui pirmiausia į galvą ateina Graikijos pavyzdys. Vertinant rizikas, ar Lietuva turi galimybių laviruoti ir mažinti valstybės skolą?
Valstybės skola Lietuvoje ilgą laiką buvo gana stabili – apie 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Per COVID laikotarpį ji buvo išaugusi beveik 10 procentinių punktų – iki maždaug 50 proc., bet vėliau greitai sumažėjo, nes 2022 metais buvo didelė infliacija, kuri tą skolą, galima sakyti, „suvalgė“.
Be to, pats COVID laikotarpis ne taip ilgai užsitęsė, todėl skola grįžo į maždaug 40 proc. lygį. Dabartiniai iššūkiai, nemanau, kad bus tokie trumpalaikiai ir netikėtai pasibaigs. Jie yra ilgalaikiai, todėl tikrai reikia ieškoti tvarių sprendimų – kartu su kitomis politinėmis jėgomis, diskutuojant su opozicija ir įtraukiant visuomenę.
Šiuo metu skola dar nėra labai aukšta – šių metų pabaigoje ji sieks apie 45 proc. nuo BVP.
Mūsų kadencijos pabaigoje prognozuojama, kad ji bus tarp 50 ir 52 proc. Ji auga, ir to slėpti nereikia. Reikia diskutuoti ir ieškoti būdų, bet nereikia imtis skubotų sprendimų, kurie galėtų smarkiai pakeisti mūsų ekonomikos raidos dinamiką.
Atsižvelgiant į didėjančius poreikius gynybai ir socialinėms reikmėms, finansavimo poreikis auga. Ar tai reiškia, kad ateityje gali prireikti dar vienos mokestinės reformos? Gal matote sričių, kurias būtų galima koreguoti – pavyzdžiui, transporto ar nekilnojamojo turto sektoriuose?
Mokestinė politika, be abejo, yra viena iš fundamentalių valstybės galimybių susikurti papildomų biudžeto pajamų šaltinių. Tačiau galime pasidžiaugti, kad gyvename ES – tai didelė ir darni valstybių šeima, kuri padeda viena kitai.
Šiuo metu galime tikėtis tam tikros pagalbos, nors konkrečių sprendimų dar nėra. Tačiau tikrai turime diskutuoti tarptautiniu lygiu su partneriais ir ieškoti bendrų sprendimų.
Lietuva yra pasienio valstybė, turinti išorinę ES sieną. Galime sakyti, kad tą sieną saugome kartu su kitomis valstybėmis – Latvija, Estija, Suomija, Lenkija ir kitomis. Todėl galbūt reikėtų ieškoti mechanizmų, kad šis rūpestis būtų ne tik mūsų, bet ir visų bendras.
Kiek, jūsų vertinimu, Lietuva yra pasirengusi atlaikyti galimą ekonominį sunkmetį?
Labai priklauso nuo to, iš kur tas sunkmetis atsirastų ir koks jis būtų. Žiūrint į tuos „švarius“ ekonominius duomenis, kuriuos turime popieriaus lapuose ir kurie neapima visų aplink vykstančių dalykų, nematome tokios situacijos, kad artėtų kažkoks sunkmetis.
Numatome augimą – apie 3 proc. šiais metais, apie 2,5 proc. 2027 ir 2028 metais. Tai yra gana nuosaikus augimas.
Tačiau aplinka tikrai yra nerami – vyksta prekybos pasistumdymai tarp ES bloko ir kitų didesnių šalių, tai, be abejo, turi tam tikrą įtaką.
Taip pat ir Rusijos karas prieš Ukrainą, yra ir struktūrinės pačios ES problemos, pavyzdžiui, dabar stipriai sulėtėjusi Vokietijos ekonomika, nors ir ten jau numatomas šioks toks augimas šiais metais.
Kol kas rizikų yra, bet jas aiškiai identifikuoti ir pasakyti, kaip jos galėtų pasireikšti, yra ganėtinai sunku. Todėl nesinori tiesiog spekuliuoti.
Įžangoje minėjau RRF lėšas ir kitas ES paramas. Ekonomistai vis garsiau kalba apie tai, kad vieną dieną galime tapti ne gavėjais, o pinigų davėjais kitoms Europos valstybėms. Kada tai galėtų įvykti?
Daugiametė finansinė programa sudaroma 7 metams. Šiuo metu vienas laikotarpis baigiasi, ruošiamasi kitam, kuris, berods, tęsis iki 2034 metų. Šiame laikotarpyje Lietuva vis dar bus paramos gavėja.
Regioninės politikos klausimai – kaip vertinate situaciją? Ar įmanoma prikelti regionus taip, kad jie kurtų vis didesnę ekonominę naudą valstybei, ar vis tik čia kyla iššūkių?
Regionas regionui nelygus. Dažnai kalbant apie regionus turima omenyje viskas, kas yra už Vilniaus ribų, tačiau ir tai labai skirtinga.
Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai – tai miestai, kurie jau dabar pagavę ekonominės raidos bangą. Ten vystymasis vyksta aktyviai.
Tačiau yra savivaldybių, kuriose gyvenimas juda lėčiau. Ten galėtų greičiau ateiti tiek ekonominė, tiek infrastruktūrinė raida.
Regionų politika Lietuvoje, manau, yra pakankama. Finansavimas tikrai yra dosnus, savivalda turi pinigų, galimybių investuoti. Tačiau, turbūt, klausimas dažniau yra ne piniguose, o idėjose – reikia turėti idėjų, kaip investuoti tuose regionuose, ypač toliau nuo didmiesčių esančiose vietovėse.
Nesinori pateikinėti konkrečių pavyzdžių, bet, pavyzdžiui, tokie regionai kaip Zarasai – kaip juos išvystyti? Čia tikrai reikia, kad žmonės, atsakingi už tą raidą, savivaldybė, ateitų su idėjomis, turėtų viziją.
Aišku, infrastruktūra – keliai, šaligatviai, aikštės, sporto objektai – visa tai yra labai gerai, bet reikia pritraukti daugiau žmonių į tuos regionus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
