Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sumos, neviršijančios jų pačių įmokų.
Taip pat galima atsiimti visas lėšas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos ar sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos.
Apklausos rodo, kad daugiau nei 43 proc. gyventojų planuoja pasitraukti iš antrosios pakopos, o dalis jų gautas lėšas ketina skirti investicijoms, būsto įsigijimui, paskoloms ar vartojimui.
Dėl antrosios pensijų pakopos reformos susimokėsime visi?
Ekonomistai neslepia, kad, gyventojams pasiėmus pinigus iš pensijų fondų, paklausa įvairioms prekėms gali pastebimai išaugti.
Vadinasi, jei paklausa didėja, o pasiūla išlieka panaši, tuomet tų prekių ir paslaugų pardavėjai žino, kad kainas gali padidinti. Ir žmonės, tikėtina, vis tiek pirks, nes tam turės ir daugiau pinigų.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad brangiau viskas atsieis visiems – ne tik tiems, kurie atsiims pinigus iš fondų. Taigi, galima sakyti, kad už tokią įgyvendintą reformą papildomai sumokės visi.
Apie tai, nuo ko priklausys antrosios pakopos likimas ir kaip į ekonomiką įlieti pinigai gali paveikti ekonomikos augimą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja finansų ministras Kristupas Vaitekūnas.
Šiomis dienomis antroji pensijų pakopa – tai viena karščiausių temų. Vertinant statistiką, kiek per pirmąją savaitę žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti pinigus, kokią antrosios pakopos, kaip kaupimo platformos, ateitį matote?
Apie antrąją pakopą jau tiek daug kalbėta, kad turbūt nieko naujo nepasakysiu. Jos ateitis labai priklausys nuo to, kiek žmonių iš tikrųjų atsiims pinigus ir kiek žmonių liks kaupti šioje sistemoje.
Jeigu kalbame apie antrąją pakopą, ji labai stipriai priklauso nuo dalyvių skaičiaus, nes reikia mokėti anuitetus žmonėms, kurie išeina į pensiją. Tad kiek žmonių pasiliks, kiek išeis – nuo to daug kas ir priklausys.
Bet visada yra ir kiti instrumentai. Jeigu kažkas nėra patenkintas antrąja pakopa, dabar turi progą tai išreikšti veiksmais – kaupti, taupyti, investuoti kitaip arba tiesiog išleisti vartojimui.
Manau, kad žmonės patys nuspręs. Jie tikrai geriau žino, kaip su savo pinigais pasielgti.
Kalbant apie šių pinigų įliejimą į ekonomiką, dalis ekonomistų sako, kad šis „vakarėlis“ vėliau gali virsti skaudžiomis pagiriomis. Ar matote rizikų ir ar šie metai atspindės realų poveikį ekonomikai, ar vis tik tikrasis efektas pasimatys tik 2027-aisiais?
Manau, kad tie pinigai, kurie bus paimti, išleisti, investuoti ar panaudoti vartojimui, be abejo, turės poveikį ekonomikai.
Ekonomikos augimas bus šiek tiek greitesnis, infliacija – truputį aukštesnė.
Ar tai bus labai dramatiškas efektas? Sunku pasakyti iš anksto. Tačiau dabartinės mūsų prognozės rodo, kad 2026 metais kainų augimas sieks apie 3,2–3,3 proc., o 2027 metais – apie 2,5 proc.
Jeigu šios prognozės išsipildys, sakyčiau, kad poveikis nebus itin dramatiškas. Na, tikėkimės, kad taip ir bus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
