Kaip šiandien atrodo Lietuvos ekonominė situacija, kiek augs valstybės skola ir ar ateityje gali prireikti naujų mokestinių sprendimų – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kalbant bendrai apie ekonominę padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, daug kalbėta apie galimas rizikas ir artėjantį sunkmetį. Vis tik matome, kad „juodasis scenarijus“ neišsipildė. Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?
Iš tiesų 2025 metais aplink mus vyksta daug neramumų. Tai ir Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau ne vienerius metus, ir nauja Jungtinių Valstijų administracija, ieškanti naujo požiūrio į globalias problemas. Taip pat ES susiduria su gana rimtomis struktūrinėmis ekonominėmis problemomis.
Tačiau, kaip jūs ir sakėte, pagal makroekonominius rodiklius 2025 metai, vertinant išankstinius duomenis, neatrodo išskirtinai blogi. Matome gana nuosaikų ekonomikos augimą, šiek tiek didesnę nei norėtume infliaciją, didesnį nedarbą, bet pakankamai aukštą pajamų augimą.
Tai buvo metai „su verslu“ – esame kalbėję ir su verslo atstovais, kurie šiuos metus vertina kaip gana sėkmingus. Tačiau negalime to laikyti garantuotu dalyku. Turime būti pasiruošę, kad ekonomikoje ir kitose srityse gali būti pokyčių, taip pat ir neigiamų pasekmių.
Kalbant apie valstybės skolą, daugeliui pirmiausia į galvą ateina Graikijos pavyzdys. Vertinant rizikas, ar Lietuva turi galimybių laviruoti ir mažinti valstybės skolą?
Valstybės skola Lietuvoje ilgą laiką buvo gana stabili – apie 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Per COVID laikotarpį ji buvo išaugusi beveik 10 procentinių punktų – iki maždaug 50 proc., bet vėliau greitai sumažėjo, nes 2022 metais buvo didelė infliacija, kuri tą skolą, galima sakyti, „suvalgė“.
Be to, pats COVID laikotarpis ne taip ilgai užsitęsė, todėl skola grįžo į maždaug 40 proc. lygį. Dabartiniai iššūkiai, nemanau, kad bus tokie trumpalaikiai ir netikėtai pasibaigs. Jie yra ilgalaikiai, todėl tikrai reikia ieškoti tvarių sprendimų – kartu su kitomis politinėmis jėgomis, diskutuojant su opozicija ir įtraukiant visuomenę.
Šiuo metu skola dar nėra labai aukšta – šių metų pabaigoje ji sieks apie 45 proc. nuo BVP.
Mūsų kadencijos pabaigoje prognozuojama, kad ji bus tarp 50 ir 52 proc. Ji auga, ir to slėpti nereikia. Reikia diskutuoti ir ieškoti būdų, bet nereikia imtis skubotų sprendimų, kurie galėtų smarkiai pakeisti mūsų ekonomikos raidos dinamiką.
Atsižvelgiant į didėjančius poreikius gynybai ir socialinėms reikmėms, finansavimo poreikis auga. Ar tai reiškia, kad ateityje gali prireikti dar vienos mokestinės reformos? Gal matote sričių, kurias būtų galima koreguoti – pavyzdžiui, transporto ar nekilnojamojo turto sektoriuose?
Mokestinė politika, be abejo, yra viena iš fundamentalių valstybės galimybių susikurti papildomų biudžeto pajamų šaltinių. Tačiau galime pasidžiaugti, kad gyvename ES – tai didelė ir darni valstybių šeima, kuri padeda viena kitai.
Šiuo metu galime tikėtis tam tikros pagalbos, nors konkrečių sprendimų dar nėra. Tačiau tikrai turime diskutuoti tarptautiniu lygiu su partneriais ir ieškoti bendrų sprendimų.
Lietuva yra pasienio valstybė, turinti išorinę ES sieną. Galime sakyti, kad tą sieną saugome kartu su kitomis valstybėmis – Latvija, Estija, Suomija, Lenkija ir kitomis. Todėl galbūt reikėtų ieškoti mechanizmų, kad šis rūpestis būtų ne tik mūsų, bet ir visų bendras.
Kiek, jūsų vertinimu, Lietuva yra pasirengusi atlaikyti galimą ekonominį sunkmetį, jei jis vis dėlto ištiktų?
Labai priklauso nuo to, iš kur tas sunkmetis atsirastų ir koks jis būtų. Žiūrint į tuos „švarius“ ekonominius duomenis, kuriuos turime popieriaus lapuose ir kurie neapima visų aplink vykstančių dalykų, nematome tokios situacijos, kad artėtų kažkoks sunkmetis.
Numatome augimą – apie 3 proc. šiais metais, apie 2,5 proc. 2027 ir 2028 metais. Tai yra gana nuosaikus augimas.
Tačiau aplinka tikrai yra nerami – vyksta prekybos pasistumdymai tarp ES bloko ir kitų didesnių šalių, tai, be abejo, turi tam tikrą įtaką.
Taip pat ir Rusijos karas prieš Ukrainą, yra ir struktūrinės pačios ES problemos, pavyzdžiui, dabar stipriai sulėtėjusi Vokietijos ekonomika, nors ir ten jau numatomas šioks toks augimas šiais metais.
Kol kas rizikų yra, bet jas aiškiai identifikuoti ir pasakyti, kaip jos galėtų pasireikšti, yra ganėtinai sunku. Todėl nesinori tiesiog spekuliuoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
