Ukrainos sistema „Patriot“ perėmė 14 iš 18 rusų paleistų balistinių raketų
Per naujausią Rusijos didelio masto ataką iš oro Ukrainos oro gynyba sunaikino 14 iš 18 balistinių raketų – tai labai didelis veiksmingumo rodiklis, per televiziją pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės ryšių skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas.
„Šiandien matėte masinį balistikos panaudojimą – paleista 18 balistinių raketų ir raketa „Cirkon“ į itin svarbų infrastruktūros objektą Vynycioje. Keturiolika iš 18 raketų, smogusių į sostinę, buvo numuštos. Akivaizdu, kad veikė sistema „Patriot“. Tai itin geras rezultatas apskritai numušant balistines raketas“, – sakė J. Ihnatas.
Jis pridūrė, kad per naktinę ataką oro gynybos pajėgos sunaikino 13 iš 15 sparnuotųjų raketų, dar dvi buvo prarastos, taip pat 315 iš 339 kovinių dronų.
J. Ihnatas pabrėžė, kad nuolatinių masinių atakų sąlygomis neįmanoma pasiekti 100 proc. perėmimo.
Jo teigimu, nenumušti taikiniai, kad ir kiek mažai jų būtų, nuolat kur nors pataiko. Per visą šį rudenį ir žiemą rusai kiekvieną dieną paleisdavo po 100–150 dronų „Shahed“. Jie taip pat rengė kombinuotas atakas, naudodami raketas. Dvi, trys ar keturios raketos nuolat kur nors pataikydavo, krisdavo nuolaužos, ir Ukraina nuolat prarasdavo vieną ar kitą objektą. „Mūsų energetikos darbuotojai turi visa tai atkurti“, – sakė J. Ihnatas.
Jis pabrėžė, kad raketos yra būtinos, kad oro gynybos sistema sėkmingai veiktų. Tačiau Ukrainai raketų trūksta tiek antžeminėms sistemoms, tiek oro gynybai, tiek lėktuvams. „Todėl nuolat prašome partnerių tiek Europoje, tiek Amerikoje iš tikrųjų padėti mums apsiginti nuo tokių masinių smūgių“, – sakė J. Ihnatas.
Naktį į antradienį Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino iš viso 342 taikinius, įskaitant 14 balistinių raketų „Iskander-M/S-300“, 13 sparnuotųjų raketų Ch-101 ir 315 priešo bepiločių orlaivių.
„Pasakysiu taip, kad suprastumėte“: Europos Parlamente – kandi žinutė Trumpui
Danijos Europos Parlamento narys Andersas Vistisenas antradienį be užuolankų atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakytas pastabas, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Grenlandijos kontrolę nacionalinio saugumo sumetimais.
Černobylio AE dėl Rusijos atakų buvo dingusi elektra
Ukrainos Černobylio atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo, antradienį pranešė jos direktorius, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) anksčiau paskelbus, kad dėl Rusijos smūgių neteko išorinio maitinimo.
Visus elektrinės įrenginius „maitina Ukrainos jungtinė energetikos sistema“, pareiškime sakė Černobylio atominės elektrinės generalinis direktorius Serhijus Tarakanovas.
Jis pridūrė, kad „dabartinė radiologinė situacija yra kontroliuojamo lygio ribose (...) Šiuo metu nėra jokios grėsmės aplinkai ar gyventojams“.
JK išreiškė susirūpinimą dėl JAV kvietimo Putinui prisijungti prie Taikos tarybos
Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pareiškė esanti susirūpinusi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną prisijungti prie vadinamosios Taikos tarybos, kuri buvo sumanyta Gazos Ruožo atstatymui prižiūrėti.
„Mums kelia nerimą pranešimai, kad Putinas ir Lukašenka galėtų būti šios tarybos nariais“, – sakė premjero Keiro Starmerio atstovas spaudai, turėdamas omenyje ir V. Putino sąjungininką, autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
„Putinas yra agresorius neteisėtame kare prieš Ukrainą ir ne kartą parodė, kad jam nerūpi taika“, – pridūrė atstovas spaudai.
JT smerkia žiaurias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių
ungtinės Tautos (JT) antradienį, po naujos rusų naktinių smūgių bangos, dėl kurios Kyjivo ir Odesos gyventojai liko be šildymo ir elektros, pasmerkė pakartotinius didelio masto išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pareiškė esąs pasipiktinęs dėl žiaurių Rusijos smūgių.
„Civiliai gyventojai patiria šių išpuolių naštą“, – sakė jis pareiškime.
Po naktinės Rusijos atakos tūkstančiai Kyjivo gyvenamųjų pastatų liko be šildymo ir vandens, temperatūrai nukritus iki 14 laipsnių Celsijaus šalčio.
Tai dar vienas smūgis Ukrainos sostinei, kuri jau stengėsi atkurti per ankstesnes atakas paveiktas gyvybiškai svarbias komunalines paslaugas.
Pasak V. Turko, išpuolius „galima apibūdinti tik kaip žiaurius“.
„Jie privalo liautis. Atakuoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra akivaizdus karo taisyklių pažeidimas“, – pabrėžė jis.
Jis teigė, kad labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys, įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius.
Rusija nuo pat invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį smūgiuoja į Ukrainos energetikos sistemą, o Kyjivas teigia, kad tai yra bandymas pakirsti kovinę dvasią ir susilpninti ukrainiečių pasipriešinimą.
Kremlius teigia, esą taikosi tik į karinius objektus.
Maskva ir toliau rengia tokius didelio masto smūgius, nepaisydama išsamios ir gerai dokumentuotos viešos informacijos apie jų sunkias pasekmes civiliams gyventojams, sakė JT žmogaus teisių vadovas.
„Raginu Rusijos valdžią nedelsiant nutraukti šiuos išpuolius“, – sakė V. Turkas.
„Siaubinga matyti taip kenčiančius civilius gyventojus“, – pridūrė jis.
Zelenskis nerimauja, kad ginčas dėl Grenlandijos nukreips dėmesį nuo karo Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė nerimaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užimti Grenlandiją gali nukreipti dėmesį nuo Rusijos invazijos į jo šalį. Karas Ukrainoje trunka jau beveik ketverius metus.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pagrasino Europos valstybėms muitais iki 25 proc., jei prieštaraus jo planams įsigyti Grenlandiją. Tai sukėlė pyktį Briuselyje bei precedento neturinčią įtampą NATO.
Ukraina, patirianti Rusijos smūgius į energetikos infrastruktūrą, nori išvengti ginčo, galinčio sugriauti jos Vakarų sąjungininkių vienybę.
„Esu susirūpinęs dėl bet kokio dėmesio praradimo vykstant plataus masto karui“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ginčo dėl Danijos autonominės salos ir karo Ukrainoje nederėtų vertinti kaip sukeistino.
„Turime plataus masto karą, turime konkrečią agresorę ir konkrečias aukas“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat paragino Vašingtoną įsitraukti į diplomatiją su Europa.
„Labai norėčiau, kad Amerika išgirstų Europą, iš tikrųjų ją išgirstų diplomatijos formatu. Manau, kad taip ir nutiks, tvirtai tikiu, kad jokių rimtų grėsmių nekils", – sakė jis.
Rusija teigia, kad JAV nepaleido sulaikyto tanklaivio įgulos narių
Antradienį Rusija pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nepaleido dviejų rusų, Šiaurės Atlante sulaikyto tanklaivio įgulos narių, nors žadėjo tai padaryti.
Anksčiau šį mėnesį JAV perėmė su Rusijos vėliava plaukusį laivą „Marinera“, įtardamos, kad jis priklauso šešėliniam tanklaivių laivynui, gabenančiam naftą į tokias šalis kaip Venesuela, Rusija ir Iranas bei pažeidžiančiam JAV sankcijas.
„Buvome patikinti, kad sprendimas dėl jų paleidimo buvo priimtas aukščiausiuoju lygiu“, – per spaudos konferenciją sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Deja, kitos dienos parodė, kad šis sprendimas nėra įgyvendinamas. Tikimės, kad mūsų kolegos amerikiečiai ištesės mums duotus pažadus", – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos viešai pareiškė, kad „Marinera“ įgulos nariai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Rusija sakė, jog tai jai „kategoriškai nepriimtina“.
JAV konfiskavo Rusijos karo laivų lydimą tanklaivį, prieš tai buvusį netoli Venesuelos pakrantės ir nuo ten JAV persekiotą. Laivas pakeitė vėliavą ir pavadinimą, kad patektų į Rusijos jurisdikciją, taip buvo siekiama atgrasyti Jungtines Valstijas nuo bandymo jį perimti.
Maskva apkaltino Vašingtoną kurstant įtampą ir keliant pavojų tarptautinei laivybai, laivo perėmimą vadino neteisėtu.
Kremlius: Davose su JAV atstovais kalbėsime apie Ukrainą
Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas per Pasaulio ekonomikos forumą Davose susitiks su JAV vyriausybės atstovais. Per pokalbius bus aptariamos pastangos užbaigti karą Ukrainoje, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
K. Dmitrijevas prieš tai tinkle „X“ pranešė, kad jau atvyko į Davosą. Jis nenurodė, su kuo čia susitiks.
K. Dmitrijevas gruodį atstovavo savo šaliai derybose Floridoje su JAV pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve‘u Witkoffu dėl Ukrainos ateities.
Zelenskis atšaukia kelionę į Davosą, lieka Kyjive po Rusijos apšaudymų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nevažiuos į Davosą, jei ten nebus surengtas „esminis susitikimas“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kurio metu būtų pasirašytas „Ukrainos klestėjimo planas“, antradienį pranešė „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, rašo UNN.
„Zelenskis kol kas lieka Kyjive, kad išspręstų krizę po Rusijos atakų; jis nevažiuos į Davosą, jei nebus surengtas esminis susitikimas su Trumpu, kurio metu būtų pasirašytas klestėjimo planas“, – pranešė „FT“ žurnalistas Ch. Milleris.
Pasak jo, „V. Zelenskis dar nėra nusprendęs, ar dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose“, kaip praneša jo biuras. Aukštas pareigūnas, artimas prezidentui, pareiškė, kad kol kas jis liks Kyjive, kad koordinuotų reagavimą į triuškinančią šios nakties Rusijos ataką prieš Ukrainos civilius taikinius.
Ukrainos prezidentas turėjo susitikti su Trumpu ir Europos lyderiais Šveicarijos kurorte ir galbūt pasirašyti svarbų dokumentą dėl šalies ekonominės gerovės, dėl kurio buvo susitarta su JAV. Pasak pareigūno, dabar neaišku, ar tai įvyks.
FT žurnalistas taip pat pranešė, kad „Trumpas nusiuntė V. Zelenskiui kvietimą į „Taikos tarybą“, bet Ukrainos pusė dar neatsakė“.
Ukraina pareiškė, kad barbariška Rusijos ataka turėtų būti įspėjamasis signalas
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį pareiškė, kad nauji Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą turėtų būti prioritetinis klausimas pasaulio lyderių, kurie renkasi į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, darbotvarkėse.
Rusijos prezidento Vladimiro „Putino barbariškas šio ryto smūgis yra įspėjamasis signalas Davose besirenkantiems pasaulio lyderiams: parama Ukrainos žmonėms yra neatidėliotina; be ilgalaikės taikos Ukrainoje nebus taikos Europoje“, – pridūrė A. Sybiha.
Andrijus Sybiha: rusų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą turi tapti Davoso prioritetu
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį pareiškė, kad naujos Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą turėtų būti pasaulio lyderių, susirinkusių į Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Davose, darbotvarkės viršuje.
„Barbariškas (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino smūgis šį rytą yra pavojaus signalas Davose susirinkusiems pasaulio lyderiams: parama Ukrainos žmonėms yra skubus reikalas; Europoje nebus taikos be ilgalaikės taikos Ukrainai“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Dėl Rusijos atakų tūkstančiai namų Kyjive liko be šildymo
Po Rusijos naktinės atakos Ukrainos sostinėje daugiau nei 5 tūkst. namų ūkių liko be šildymo, lauke spaudžiant 14 laipsnių šalčiui, antradienį nurodė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Po šio išpuolio 5 635 gyvenamieji namai neturi šildymo“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis.
Meras pridūrė, jog po Rusijos išpuolio didelė miesto dalis liko be vandens.
Viena moteris buvo sužeista ir hospitalizuota, pranešė V. Klyčko ir nurodė, kad buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant vieną pradinę mokyklą.
Kyjivo centre naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus.
„Savivaldybės ir energetikos tarnybos stengiasi atkurti šildymą, vandens ir elektros tiekimą miesto namuose“, – sakė V. Klyčko.
Antradienio naktį Rusija atakavo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus balistinėmis raketomis bei dronais.
Šie nauji smūgiai buvo suduoti po sausio 9-ąją surengtos didžiausios Maskvos atakos prieš Kyjivo energetikos objektus nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios prieš ketverius metus. Po šios atakos pusė miesto liko be šildymo, o daugybė gyventojų per didelius šalčius kelias dienas neturėjo elektros.
Rusija nuo pat invazijos pradžios bombarduoja Ukrainos energetikos sistemą. Kyjivo teigimu, taip bandoma palaužti ukrainiečių pasipriešinimą.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 130 karių
Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 20 d. neteko maždaug 1 mln. 228 tūkst. 570 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 130 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 tūkst. 579 tankų (+6), 23 tūkst. 928 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 36 tūkst. 393 artilerijos sistemų (+60), 1 tūkst. 618 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 tūkst. 279 oro gynybos sistemų (+1), 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 111 tūkst. 140 bepiločių orlaivių (+925), 4 tūkst. 163 kruizinių raketų, 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 75 tūkst. 67 automobilių ir degalų cisternų (+191) bei 4 tūkst. 48 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukraina teigia sulaikiusi rusą, įtariamą karo belaisvių nužudymu Kurske
Ukrainos žvalgybos tarnyba sulaikė rusą, kuris, kaip manoma, yra atsakingas už devynių karo belaisvių ukrainiečių nužudymą Rusijos Kursko srityje, pirmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes surasime kiekvieną žudiką rusą. Kiekvienas iš jų bus patrauktas atsakomybėn“, – savo vakarinėje vaizdo žinutėje iš Kyjivo pareiškė V. Zelenskis ir kartu pažymėjo, kad nurodė žvalgybos tarnybos SBU vadovo pavaduotojui Oleksandrui Pokladui paviešinti daugiau detalių.
Kada šie karo belaisviai buvo nužudyti, neaišku. V. Zelenskis savo vaizdo įraše kalbėjo apie „praėjusių metų spalį“, tačiau jis greičiausiai omenyje turėjo 2024 m. spalį – būtų praėję pora mėnesių nuo tada, kai Ukrainos kariai rugpjūtį įžengė į Kurską. Rusijos pajėgos kelis mėnesius stengėsi atremti šį puolimą ir 2025 m. balandžio pabaigoje paskelbė regioną išlaisvintu.
Remiantis Karo ir taikos instituto (IWPR) sausio mėnesio duomenimis, Ukrainai žinoma apie daugiau kaip 330 atvejų, kuomet žuvo jos kariai, patekę į Rusijos kariškių nelaisvę.
Masinė Rusijos ataka: į Kyjivą skrenda balistinės raketos
Rusija antradienio naktį atakavo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus balistinėmis raketomis bei dronais, šaliai susiduriant su stingdančiu šalčiu ir gilėjančia energetikos krize, pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Apie 2 val. nakties Kyjive pasigirdo sprogimai, pranešė žurnalistai. Maždaug tuo pačiu metu Karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusijos balistinės raketos nusitaikė į sostinę.
Netrukus po to jos paskelbė papildomus perspėjimus dėl balistinių raketų Kyjivo, Dnipropetrovsko ir Vinycios srityse. Kariuomenė nurodė, kad Rusija pakėlė bombonešius „MiG-31“, galinčius nešti hipergarsines raketas „Kinžal“.
Pirmadienio vakarą buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos dronų Kyjive ir aplinkiniame regione, taip pat keliose kitose Ukrainos srityse.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, sostinės Dnipro rajone buvo sužeistas vienas žmogus.
Per atakas tame pačiame rajone apgadinti negyvenamosios paskirties pastatai, pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Kitoje vietoje dėl smūgio užsidegė transporto priemonės.
Rytinėje Kyjivo dalyje taip pat pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus ir vandens tiekimo trikdžius, teigė V. Klyčko.
Karinės oro pajėgos pranešė, kad vėliau, apie 5 val. ryto vietos laiku, pastebėta antroji Rusijos dronų banga, artėjanti prie miesto. Taip pat gauta pranešimų apie dronus, nusitaikiusius į Odesos miestą ir aplinkinį regioną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
pagarba Gabijai
pagarba Ievai sunshine13
Trumpas pakvietė Putiną į Taikos tarybą: paaiškino, ką tai reiškia Ukrainai
JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojama Taikos taryba dėl Gazos Ruožo kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu „Unian“ paaiškino, kaip, jo vertinimu, ši taryba paveiks taikos Ukrainoje siekius ir kodėl į ją nuspręsta pakviesti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.
Pasak P. Klimkino, institucija, kuriai vadovauja pats D. Trumpas, savaime įgyja tam tikrą svorį, nes jis yra Jungtinių Valstijų prezidentas. Tačiau tai nėra oficiali tarptautinė organizacija, o jos veikimo mechanizmai kol kas nėra aiškūs.
„Kaip ši taryba veiks, kol kas nežino niekas. Į ją kviečia pats Trumpas, o jis turi didelį asmeninių sprendimų laisvės laipsnį. Neaišku, ar bus sprendžiami tik Gazos, tik Artimųjų Rytų, ar ir kiti – pavyzdžiui, Ukrainos – klausimai“, – teigė jis.
Anot buvusio ministro, atsakymų į šiuos klausimus neturi ir daugelis Europos šalių, kurios taip pat sulaukė kvietimų ar signalų apie galimą dalyvavimą. Šiuo metu, pasak jo, tai vis dar besiformuojanti ir gana neapibrėžta iniciatyva.
Didžiausią rezonansą kelia sprendimas pakviesti į tarybą Vladimirą Putiną. P. Klimkino teigimu, tai nėra Kremliaus „reabilitacija“, tačiau Rusijai tai suteiks papildomą kontaktų platformą.
„Putinas arba jo atstovai taps šio proceso dalimi. Tai reiškia daugiau galimybių tiesioginiams kontaktams“, – sakė jis.
Ką tai reiškia Ukrainai?
Tačiau buvęs ministras pabrėžė, kad tai tiesiogiai neužkerta kelio Rusijos patraukimui atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje, nors netiesioginį politinį poveikį tokie formatai gali turėti.
Jo teigimu, D. Trumpas mąsto per Artimųjų Rytų konflikto prizmę, o ne per visų pasaulio karų ir krizių visumą – tai ir yra esminis jo užsienio politikos ypatumas.
Kalbėdamas apie galimą Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą, P. Klimkinas teigė, kad Baltarusijos vadovas galėtų pasiūlyti finansinę paramą ar net tam tikrų pajėgų dislokavimą. Pasak jo, teoriškai baltarusių buvimas Artimuosiuose Rytuose nėra neįmanomas scenarijus.
Vertindamas galimą Ukrainos dalyvavimą, P. Klimkinas pabrėžė, kad sprendimą priimtų pats D. Trumpas, o Kyjivo pozicija priklausytų nuo santykių su JAV administracija ir Europos partnerių nuomonės.
„Ukraina galėtų dalyvauti specialiomis sąlygomis, tačiau pirmiausia reikia aiškiai suprasti, koks būtų mūsų vaidmuo ir įsipareigojimai“, – sakė jis.
Pasak P. Klimkino, pagrindinis šios tarybos svoris bus politinis, o pagrindinis žodis joje, be abejonės, priklausys Jungtinėms Valstijoms. Didžiausia atsakomybė už proceso sėkmę taip pat teks tarybos pirmininkui.
Kas nutiks šiam formatui, kai Donaldas Trumpas paliks JAV prezidento postą, kol kas, pasak buvusio ministro, neįmanoma pasakyti.