Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Automobilio pirkimas gali kelti nemažai streso, tačiau vienam lietuviui toks sandoris atsirūgo kaip reikiant – jis prarado ne tik įsigytą transporto priemonę, bet ir už ją sumokėtus pinigus. Policijos atstovai ir „Regitra“ gyventojus perspėja nepakliūti į sukčių pinkles ir, prieš įsigyjant automobilį, laikytis šių svarbių patarimų.

Automobilio pirkimas gali kelti nemažai streso, tačiau vienam lietuviui toks sandoris atsirūgo kaip reikiant – jis prarado ne tik įsigytą transporto priemonę, bet ir už ją sumokėtus pinigus. Policijos atstovai ir „Regitra“ gyventojus perspėja nepakliūti į sukčių pinkles ir, prieš įsigyjant automobilį, laikytis šių svarbių patarimų.

Klaipėdos apylinkės teismo salėje atverstos bylos detalės teisėsaugos atstovams sukėlė daugybę klausimų – 2015 metais lietuvis įsigijo BMW 530D automobilį galimai iš Vokietijos piliečio, tačiau vėliau, bandant įregistruoti transporto priemonę „Regitroje“, paaiškėjo, kad automobilis yra ieškomas.

REKLAMA
REKLAMA

Išaiškėjus nusikaltimo atvejui, galiausiai BMW, priklausęs vienai iš Rumunijos bendrovių, buvo grąžintas atgal į šią šalį. Dėl šios priežasties automobilio pirkėjas prarado ne tik transporto priemonę, bet ir daugiau kaip 5,5 tūkst. eurų, kuriuos sumokėjo už automobilį. 

Nors lietuvis, nesutikęs su policijos veiksmais, dar bandė prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą, siekiančią daugiau kaip 6 tūkst. eurų, visgi neaiškios transporto priemonės pirkimo detalės lėmė nepalankų teismo sprendimą dėl žalos priteisimo – lietuvis nepateikė jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis sumokėjo transporto priemonės pardavėjui tam tikrą sumą pinigų ar būtų išgryninęs atitinkamą dalį pinigų iš banko sąskaitos. 

Be to, klausimų sukėlė ir tai, kad pirkėjas negali patvirtinti, kas buvo BMW pardavėjas, skyrėsi nurodyta transporto priemonės pirkimo kaina, o pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio vertė išvis nebuvo nurodyta. 

REKLAMA
REKLAMA

Susigrąžinti pinigų nebepavyks?

Pasiteiravus advokato Šarūno Jazukevičiaus, ar minėtoje situacijoje dar yra šansų pirkėjui susigrąžinti pinigus, šis pastebi, kad istorijos vingiai kelia klausimų, kadangi pirkėjas žalą nori prisiteisti iš policijos, bet ne pardavėjo. 

„Reikia atkreipti dėmesį, kad žalą buvo prašoma priteisti iš institucijos, nes pareigūnai, nesulaukę galutinio sprendimo, automobilį grąžino pirminiam savininkui, nors vėliau teismas tuos sprendimus panaikino ir iš esmės automobilis neturėjo būti perduotas“, – kalbėjo advokatas.

Visgi, net ir bandant prisiteisti pinigus iš institucijos, atsiranda papildomų keblumų, kadangi nėra tikslių duomenų apie įsigytą transporto priemonę.

„Iš esmės buvo nustatyta neteisėta veika, tačiau teismas atsisakė priteisti pinigus, nes konstatuojamos dvi aplinkybės: sutartyje nebuvo fiksuota automobilio pardavimo kaina ir realus pardavėjas, t.y. sutartis neatskleidžia tikrojo sandorio aplinkybių, tad tokioje situacijoje būtų labai sudėtinga prisiteisti pinigų“, – kalbėjo Š. Jazukevičius. 

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu Advokatas Egidijus Langys taip pat antrina, kad praktikoje susigrąžinti prarastus pinigus būti sudėtinga, kadangi kaltininkas nerastas, o pirkimo–pardavimo sutartis buvo užpildyta netinkamai.

„Pirkimo–pardavimo sutartis yra šabloninė, todėl visuomet būtina žiūrėti, kas yra tiksliai užpildoma tokiuose dokumentuose. Galima apeliuoti į pardavėją, siekti pripažinti jo galimą nusikaltimą, tačiau konkrečioje situacijoje kaltininkas nėra tiksliai žinomas“, – kalbėjo pašnekovas. 

Vagysčių ir klastočių – dešimtys

Policijos atstovai pastebi, kad Lietuvoje automobilių vagysčių skaičius mažėja, tačiau fiksuojama atvejų, kai neteisėtai pasisavintos transporto priemonės į Lietuvą atkeliauja iš užsienio valstybių.

„Lietuvoje automobilių vagysčių skaičius nėra aukštas ir nuolat mažėja. Kadangi dauguma Lietuvoje naujai registruojamų naudotų transporto priemonių yra įvežamos iš užsienio valstybių, todėl natūralu, kad dauguma galimai vogtų (su VIN klastojimo požymiais) transporto priemonių į Lietuvą atkeliauja iš užsienio valstybių.

REKLAMA
REKLAMA

Tiek automobilių, tiek ir kitų daiktų vagysčių atveju, nusikaltėliai, siekdami apsunkinti nusikalstamų veikų ištyrimą, vogtus daiktus dažnai realizuoja kitoje vietovėje ar net kitoje valstybėje, negu daiktai buvo pavogti“, – kalbėjo policijos atstovai.

„Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė teigė, kad, tikrinant registruojamas transporto priemones, buvo nustatytas ne viena dešimtis pažeidimų, kurių epicentre atsiduria vogti automobiliai.

„Atliekant transporto priemonių nuosavybės deklaravimo ir registracijos procedūras, „Regitra“ tikrina, ar jos nėra ieškomos.

Paaiškėjus, kad registruoti buvo pristatyta ieškoma transporto priemonė ar jos dokumentai, taip pat kai įtariama, kad yra suklastotas identifikavimo numeris ar dokumentai, visais atvejais yra sustabdomas transporto priemonės registracijos procesas ir apie tai informuojama policija, kuri toliau atlieka tyrimą.“, – teigė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

„Regitra“ pastebi, kad ieškomos transporto priemonės dažniausiai atkeliauja iš tokių šalių kaip Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija, o pernai policijai buvo perduota informacija apie: 

  • Ieškomas transporto priemones – 89 atvejai;
  • Ieškomus dokumentus (registracijos liudijimus) – 57 atvejai;
  • Ieškomus numerio ženklus – 3 atvejai; 
  • Įtariamus suklastotus identifikavimo žymenis (VIN) – 49 atvejai; 
  • Įtariamus suklastotus dokumentus – 3 atvejai; 
  • Įtariamus suklastotus įrašus dokumente – 1 atvejis.

Pirkėjams – svarbūs patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių 

E. Bardauskienė pasakoja, kad neretai pirkėjai, įsigiję transporto priemonę ir vėliau ją norėdami įregistruoti, nusivilia, nes sužino, kad automobilis yra vogtas. Dėl šios priežasties gyventojai susiduria su dideliais iššūkiais – transporto priemonė ne tik, kad negali būti eksploatuojama viešajame eisme, bet dažnu atveju pirkėjai patiria nemenkų nuostolių. 

REKLAMA
REKLAMA

„Regitra“ pataria, kokių veiksmų turėtų griebtis kiekvienas asmuo, norintys įsigyti transporto priemonę: 

  • Surinkti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonę. „Regitros“ viešoje paieškoje galima patikrinti, ar automobiliui netaikomi tam tikri apribojimai, o ar transporto priemonė nėra ieškoma pareigūjų, pasitikrinti galima Policijos departamento duomenų bazėje.
  • Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, atkreipti dėmesį, ar pardavėjas perduoda visus transporto priemonės dokumentus, netrūksta originalaus registracijos liudijimo ar jo dalies, ar dokumentai užpildyti be klaidų.
  • Įvertinti automobilio kainą – jei ji įtartinai maža, tai taip pat gali būti vienas iš signalų, jog nėra viskas gerai.
  • Išsaugoti pardavimo skelbimą. Ginčo atveju tai būtų puikus įrodymas.

Įvykdžius šiuos pagrindinius veiksmus, E. Bardauskienė automobilio pirkėjams pataria skirti itin didelį dėmesį ir pirkimo–pardavimo sutarties užpildymui – jeigu dokumentas bus užpildytas teisingai, tiek automobilio pardavėjas, tiek pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus teisme.

REKLAMA
REKLAMA

„Rekomenduojama naudoti „Regitros“ pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti įmonės interneto svetainėje ČIA. Būtina įsitikinti, ar sutartis sudaroma su tikruoju transporto priemonės savininku arba jo teisiškai įgaliotu asmeniu. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje.

Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą kainą, ridą, defektus bei kt. Stebėkite, ar pardavėjas sąžiningai atsako į užduodamus klausimus, ar suteikia informaciją apie šiuos parametrus. Visada turite teisę atsisakyti sandorio, jei pardavėjas nekelia pasitikėjimo. Pardavėjo interesus gina ne tik sutartis, bet ir kiti transporto priemonės įsigijimą patvirtinantys dokumentai, pavyzdžiui, pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai“, – patarė „Regitros atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Sukčiams gresia ilgi metai už grotų 

Policija perspėja, kad už transporto priemonės vagystę numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu automobilio vertė atitinka didelės vertės turto sąvoką, taikoma bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas nuo 6 metų arba numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.

Už transporto priemonės identifikavimo numerių klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

„Regitra“ primena, kad nuo gegužės 1 d. visos Lietuvoje parduodamos transporto priemonės turi turėti savininko deklaravimo kodą (SDK). Taigi, prieš perkant transporto priemonę, klientams visada patariame įsitikinti, ar perkama transporto priemonė turi SDK. Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkama transporto priemonė, galima pasitikrinti „Regitros“ interneto svetainėje ČIA.

Transporto priemonės SDK patariama nurodyti ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Tokiu būdu pirkėjas žinos, kad transporto priemonę perka iš tikrojo savininko ir, jei po įvykusio sandorio paaiškėtų, pavyzdžiui, kad automobilis turi trūkumų, klientas galės susisiekti su tikruoju buvusiu savininku bei pareikalauti iš jo atsakomybės. 

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų