Vis dėlto ekspertai perspėja, kad toks sprendimas gali turėti skaudžių pasekmių, kurios pasijaustų jau po kelių mėnesių.
Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.
Dažnai minima sąvoka – kainų lubos ir jų įvedimas. Tuo pavyzdžiu seka Vengrija. Prezidentas taip pat užsiminė apie Belgijos pavyzdį, kai kuro kainų lubos nustatomos kiekvieną dieną, iš esmės reaguojant į rinkos tendencijas. Vokietija taip pat užsiminė apie pakeitimą – neleisti degalinių tinklams keisti kainodaros daugiau nei kartą per dieną.
Gerbiamas Evaldai, sugrįžtant prie tų siūlymų – ar yra racijos taikyti kainų lubas?
E. Stankevičius: Na, iš tikrųjų turime labai gerą pavyzdį – Vengrija, 2022 metai. Tokią pamoką dabar kartoti, tai nežinau – būtų tolygu kažkokiai savižudybei. Pats blogiausias sprendimas, kas galėjo atsitikti Vengrijai, buvo būtent kainų lubų įvedimas.
Jie galbūt pasidžiaugė vieną kitą mėnesį tuo pigesniu kuru, bet paskui prisiminkime, kad kainos per naktį, panaikinus lubas, pašoko apie 50 proc. vien tik kuro srityje, o infliacija pakilo virš 25–30 proc. Tai jeigu mes ir pataupysime vieną kitą savaitę, paskui tikrai viskas gali labai negerai baigtis.
Realiai net nebūtų galima diskutuoti apie tokį sprendimą, nes turime rinkos ekonomiką, turime laisvas sienas, neuždarytą pasienį. Įvesti kainų lubas būtų labai trumparegiškas sprendimas, kuris tikrai sukeltų labai drastiškas pasekmes vėliau.
Spręsti galima šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, kaip daro austrai, vokiečiai – kažkiek kompensuoti gyventojams padidėjusias kainas per tam tikrą kompensavimo mechanizmą. Gyventojai pildo prašymus, nurodo, kiek jiems būtinas automobilis, kiek važiuoja, ir tam tikrą dalį valstybė kompensuoja.
Nereikia pamiršti, kad padidėjusios kainos lemia ir tai, kad PVM dalis padidėja pakankamai nemažai. Sakykime, kai dyzelinas kainavo apie 1,5 euro, o dabar viršija 2 eurus, tai vien iš to susidaro keliasdešimt centų didesnės PVM pajamos. Tai valstybė galėtų bent jau tą dalį grąžinti, kurią gavo kaip papildomą naudą dėl išaugusių kainų.
Faktas tas, kad kainų lubos būtų tikrai blogas sprendimas. O sugalvoti kompensavimo mechanizmą ar stabilizuoti kainas, kad jos nešokinėtų degalinėse kas porą valandų, – tas dienos kainų stabilizavimas turi savo racijos.
Iš tikrųjų galima matyti, kiek kainuoja nafta didmeninėje rinkoje, kiek mažmeninėje, degalinių maržos taip pat yra aiškios. Man atrodo, Konkurencijos taryba tikrai nesunkiai nustatytų, kokia tą dieną kaina galėtų būti, nes degalinėse ji neturėtų taip greitai keistis, kaip keičiasi biržoje.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
LEA: per savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje augo 5,5 proc., dyzelino – 7,6 proc.
Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina šalyje augo 5,5 proc., o dyzelino – 7,6 proc.
Tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių benzinas per savaitę daugiausiai pabrango Lenkijoje – 6,9 proc. Tuo metu Latvijoje kainos augo 6,8 proc. ES šalių svertinis savaitės benzino vidutinių kainų pokyčių vidurkis – 2,4 proc.
Dyzelino kaina Lietuvoje per savaitę augo 7,6 proc. Latvijoje augo mažiau – 5,4 proc., o Lenkijoje labiausiai – 11,8 proc. Tuo metu ES šalių svertinis savaitės dyzelino vidutinių kainų pokyčių vidurkis siekė 4,4 proc.
„Dyzelino kaina yra istoriškai aukščiausia, kokia buvo Lietuvoje. Benzino kaina didžiausia nuo 2022-ųjų metų kovo“, – LEA Energetikos sektoriaus aktualijų apžvalgoje ketvirtadienį teigė LEA duomenų analitikas Vytenis Gudelis.
Vis tik, jo teigimu, degalų kainų tendencijos atitinka tiek tarptautinės etaloninės naftos „Brent“ kainų kitimo tendencijas, tiek degalų kainų kitimo tendencijas kitose Europos šalyse.
Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo 8,3 proc. mažesnė nei ES šalių vidurkis. Anot V. Gudelio, prieš savaitę šis skirtumas siekė 11 proc. Mažesnės benzino vidutinės kainos nei Lietuvoje buvo dešimtyje ES šalių.
LEA pristatė, jog didžiausios kainos ES pirmadienį fiksuotos Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje (2,12–2,35 eurų už litrą), mažiausios – Slovėnijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,34–1,46 eurų už litrą).
Pirmadienį Lietuvoje degalinių tinkluose benzino vidutinės kainos svyravo nuo 1,66 eurų už litrą iki 1,85 eurų už litrą.
Kovo 2 d., palyginus su pirmadieniu, visose LEA lyginamose šalyse – Baltijos šalyse ir kaimyninėse valstybėse – benzinas pabrango nuo 18 iki 31 centų. Didžiausias pabrangimas fiksuotas Lenkijoje – 31 centu, o Lietuvoje benzino kaina augo 25 centais.
Tuo metu dyzelino kainų situacija, anot LEA duomenų analitiko, yra kitokia ir dėl padidinto akcizo.
„Su dyzelinu, kaip žinia, situacija šiek tiek kitokia. Lietuvos dyzelino kainų vidurkis šiais metais po akcizo didinimo pradėjo būti panašus į Europos Sąjungos šalių vidurkį ir viršyti jį“, – sakė jis.
Kaip pranešė LEA, pirmadienio duomenimis, Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina buvo 3,2 proc. didesnė nei ES šalių vidurkis, o brangesnį dyzeliną turi 8 šalys.
Anot V. Guldiko, brangiausias dyzelinas yra Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje – čia kaina siekia 2,32–2,48 euro už litrą. Tuo metu mažiausios vidutinės dyzelino kainos fiksuojamos Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Maltoje (1,21–1,55 euro už litrą).
LEA direktorės Agnės Bagočiutės teigimu, pastarosiomis dienomis matomas didmeninės degalų kainos mažėjimas, tačiau apie ilgalaikes tendencijas kalbėti per anksti.
„Nuo vakar, kai pristatėme, tikrai matome, kad pirmadienį, Trumpui paskelbus apie galimą karo baigti, tikrai buvo sumažėjusi žaliavinės naftos kaina, ji nesiekė ir 100 dolerių už barelį. Matome, kad į tai reagavo ir rinkos, ir atitinkamai net ir mūsų degalinės“, – apžvalgoje teigė ji.
„Tiek antradienį, tiek trečiadienį matome didmeninės degalų kainos mažėjimą, nes jis iš esmės šiuo metu lemia tokias dideles kainas Lietuvoje – tai yra didmeninė degalų kaina. Benzinas sumažėjo apie 5 centais, dyzelinas apie 12 centų didmeninėje kainoje. Galbūt tai neatrodo labai reikšmingi mažėjimai, bet vis dėlto yra ir teigiamų pokyčių. Aišku, kalbėti apie ilgalaikį mažėjimą tikrai būtų per anksti ir neatsakinga, nes visa tai priklauso nuo žaliavinės naftos kainų“, – pridūrė A. Bagočiutė.
Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies kuro atsargų.
Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – naujas PVM mechanizmas akcizui mažinti, degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, tam planuojam bendradarbiauti su privačiu verslu, siūlančių tokias programėles.
Numatoma ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
