Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.
Transporto mokestis, kurį įvedus bus apmokestinti visi ne senesni nei 10 metų ir turintys daugiau nei 150 kilovatų galios automobiliai, buvusio lenktynininko S. Brundzos nuomone, prieštarauja europinei praktikai: „Visur Europoje paprastai apmokestinami seni ir daug anglies dvideginio išmetantys automobiliai. Tai daroma, kad žmonės būtų skatinami rinktis ekologiškus ir saugesnius automobilius, o pas mus valstybė tokiu įstatymu kaip tik paskatins rinktis senus.“ Pašnekovas pridūrė, kad daug kainuos ir mokestį administruoti.
Žaidimai prieš rinkimus
Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuriuo siūloma apmokestinti visus fizinius asmenis, turinčius daugiau nei milijono litų vertės NT, mokesčio nauda abejoja ir teigia dar nežinąs, ar už savo namą mokėti reikės: „Surinkta suma nepadės užkamšyti biudžeto skylės ir didelio ekonominio efekto neduos, nes ji – nedidelė. O dar neaišku, kiek reikės skirti mokesčiui administruoti. Nežinia ir pagal ką bus nustatyta turto vertė. Manęs žmona neseniai klausė, ar mums reiks mokėti mokestį. Aš nežinau, kiek vertas mūsų namas – gal milijono ar dviejų.“
Pasak A. Avulio, vienintelis teigiamas dalykas įvedus NT mokestį galėtų būti tas, kad jei aplink Vilniaus miesto savivaldybę esančios lūšnos būtų įvertintos daugiau nei milijonu litų, jų gyventojai, negalėdami mokėti mokesčio, būtų priversti turtą parduoti, todėl pardavus naujiems savininkams pagražėtų Vilniaus vaizdas.
„Bet manau, kad tai tėra ikirinkiminis politikų ar prezidentės mėginimas pasikelti reitingus“, – skeptiškai naują mokestį įvertino A. Avulis.
Laikas netinkamas
Daugiausia privačių gyventojų indėlių turinčio banko „Swedbank“ finansų maklerio Tomo Andrejausko nuomone, siūlymas apmokestinti indėlių palūkanas yra pagrįstas – jei apmokestinami kiti vertybiniai popieriai, natūralu, kad taip pat turėtų būti elgiamasi su indėliais, tačiau netinkamas esą yra pasirinktas laikas mokesčiui įvesti – geriau indėlių palūkanas apmokestinti, kai šalyje situacija stabilesnė, o už indėlius mokamos didesnės palūkanos.
„Nemanau, kad žmonės atsiims indėlius iš bankų – jie nenorės prarasti palūkanų, o naujų indėlių, turint omenyje nestabilią situaciją finansų sektoriuje, gali sumažėti, tačiau dramatiško poveikio tai neturės“, – sakė T. Andrejauskas.
Ginčytina pašnekovui atrodo ir palūkanų suma, nuo kurios mokestis bus mokamas: „Pažįstu daug žmonių pensininkų, tarp jų ir mano tėvai, kurie per daugelį metų sugebėjo susitaupyti šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. litų, tačiau ar dėl to juos galima vadinti turtuoliais? Santaupų turi kiekvienas apie ateitį mąstantis žmogus, o dabar visą gyvenimą taupiusiems žmonėms ir palūkanas apmokestins. Manau, kad apmokestinama riba turėtų būti bent nuo 10 000 eurų.“
Liberalai nusišneka?
Seimas pagaliau nutarė pritarti siūlymui įvesti progresinius mokesčius ir didinti pelno mokestį. Tai ketinama daryti pavasario sesijoje.
Pasak ekonomisto ir socialinių mokslų daktaro Romo Lazutkos, pelno mokesčio didinimas būtų sveikintina iniciatyva, tačiau tam, kad jis būtų sėkmingas, reikia ištraukti pinigus iš „šešėlio“. Dabar esą VMI teikiami duomenys apie gyventojų pajamas nesutampa su šalies makroekonominiais rodikliais.
Paklaustas, kaip vertina liberalų kalbas, kad progresiniai mokesčiai paskatins kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos, R. Lazutka buvo kritiškas: „Užsienio šalyse, į kurias emigruoja lietuviai – Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse, – tokie mokesčiai jau seniai yra. Kitas dalykas, kad žmonės renkasi kur dirbti pagal atlyginimą, o ne pagal mokesčius. Liberalai nusišneka ir jiems taip reikia pasakyti.“