Šį siūlymą spalio 13 dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Anksčiau L. Jonauskas siūlė leidimų nereikalauti sodų sklypuose statomiems vienbučiams ir sodo namams iki 80 kv. metrų ploto ir 8,5 metro aukščio. Šioms pataisoms Seimas rugsėjo 24 dieną pritarė po pateikimo – sutiko jas svarstyti.
„Siūlau visai panaikinti statybą leidžiančius dokumentus, statant vienbučius ir dvibučius namus visoje kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė L. Jonauskas.
Pasak jo, leidimų ir toliau reikėtų saugomose bei kultūros paveldo teritorijose.
Naujienų portalas tv3.lt paprašė Aplinkos ministerijos įvertinti šį siūlymą.
Kiek būtų galima sutaupyti atsisakius statybos leidimo?
Pasak L. Jonausko, leidimo kartais tenka laukti ilgiau nei metus. Dėl to statybas gali tekti atidėti net ir susitarus dėl paskolos. Per tą laiką statybinės medžiagos gali pabrangti.
Anot jo, pagal siūlomą tvarką nebereikėtų apie 80 proc. dabar išduodamų leidimų, o gyventojai sutaupytų dešimtis milijonų eurų.
Aplinkos ministerija aiškina, kad nebereikėtų mokėti už statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimą. Taip pat nereikėtų rengti pradinės namo projekto dalies – projektinių pasiūlymų.
„Ministerija šiuo metu neturi pagrindžiančių skaičiavimų, kurie leistų įvertinti, kokio dydžio finansinę naudą gyventojams sukurtų SLD atsisakymas vienbučiams gyvenamiesiems namams. Tokie teiginiai galėtų būti vertinami tik atlikus išsamų reguliavimo poveikio vertinimą.
Pagal VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros viešai paskelbtus statistinius duomenis vienbučiams namams 2025 metais išduoti beveik 6,5 tūkst. SLD, o 2026 metais sausio–rugpjūčio mėnesiais beveik 5 tūkst. SLD“, – komentavo Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė.
Kokie dokumentai liktų privalomi?
Pašnekovė įvardijo, kad dabar namo projektas rengiamas dviem etapais. Priėmus siūlymą, liktų vienas – techninio darbo projektas, būtinas norint pradėti statybas.
„Net ir atsisakius SLD, statytojui išliktų pareiga užsakyti statinio projektą, kurio sprendiniai privalo atitikti teisės aktų reikalavimus – įstatymų, statybos techninių reglamentų, teritorijų planavimo dokumentų ir kitus“, – pabrėžė V. Dačinskaitė.
L. Jonauskas taip pat numatė, kad iš savivaldybės reikėtų gauti specialiuosius reikalavimus. Jie padėtų suprasti, ką ir kur sklype galima statyti. Anot jo, reikėtų mokėti ir infrastruktūros mokestį.
Ministerijos specialistės vertinimu, pranešant apie statybos pradžią reikėtų pateikti ir įstatyme numatytus dokumentus.
„Tačiau liktų privaloma pranešti apie statybos pradžią ir atlikti statybos užbaigimo procedūrą – užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią dar turėtų patvirtinti ekspertas“, – neslėpė ji.
Kas atsakytų už namo statybos pažeidimus?
Šiuo metu institucijos projektą patikrina prieš išduodamos leidimą. Taip klaidas galima pastebėti dar prieš pradedant statyti namą. V. Dačinskaitės vertinimu, atsisakius leidimų reikėtų keisti ir institucijų darbą – nustatyti, ką jos tikrintų ir už ką atsakytų.
„Atsisakius SLD, didesnė atsakomybė už teisės aktų reikalavimų laikymąsi tektų statytojams, projektuotojams ir ekspertams, tvirtinantiems deklaracijas apie statybos užbaigimą. Taip pat būtų reikalinga numatyti papildomas priemones, užtikrinančias veiksmingą trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso apsaugą“, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė.
Statytoju šiuo atveju vadinamas namo statybas užsakantis žmogus. Kaip konkrečiai būtų apsaugoti jo kaimynai, V. Dačinskaitė nedetalizavo. Tačiau ji priminė, kad šiuo metu statybas prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kada būtų galima statyti namą be leidimo?
Kol kas tai tik siūlymas. Aplinkos ministerija jį vadina svarstytinu.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą naujo vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD)“, – priminė V. Dačinskaitė.
Konkrečios datos, kada galėtų keistis tvarka, ministerijos atstovė nenurodė.
„Tokios tvarkos įsigaliojimas priklausytų nuo konkretaus įstatyminio reguliavimo turinio, jį įgyvendinančių teisės aktų priėmimo ir pakankamo pereinamojo laikotarpio nustatymo“, – apibendrino V. Dačinskaitė.
