Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.
Pavyzdžiui, Prancūzijos politikoje neseniai įsiplieskė nauja drama. Vos prieš savaitę žlugus vyriausybei, premjeras Sébastienas Lecornu sėda prie derybų stalo su partijomis, ieškodamas sutarimo dėl 2026 m. biudžeto.
Pagrindiniai jo derybininkai socialistai turi aiškų reikalavimą – įvesti 2 proc. mokestį turtingiesiems, kurių turtas viršija 100 mln. eurų.
Prancūzijos skolai perkopus 330 mlrd. eurų, šis naujas mokestis tapo trečiadienio derybų epicentru, 38-erių ekonomistas Gabrielis Zucmanas siūlo būtent iš turtingųjų surinkti papildomas lėšas biudžetui.
Socialistų lyderiai palaiko prancūzų ekonomisto pasiūlymus ir siekia padidinti valstybės pajamas priverčiant daugiau prisidėti stambias korporacijas bei didžiulius turtus valdančius asmenis.
Tuo metu dešiniųjų partija, kuri šiuo metu remia S. Lecorną, su tokiu pasiūlymu nesutinka.
Pastaruoju metu ir kalbos apie biudžetą netyla ir Lietuvoje – politikai ieško naujų būdų, kaip surinkti daugiau lėšų valstybės reikmėms.
Taigi ar turtingųjų apmokestinimas galėtų būti sprendimas ir Lietuvoje?
Kas yra Zucmano mokestis?
G. Zucmanas teigia, kad milijardieriai moka perpus mažiau mokesčių nei likusi visuomenės dalis – jie išnaudoja teisines spragas ir palankias taisykles.
Anot jo, skaičiai kalba patys už save: 1996 m. 500 didžiausių Prancūzijos turtų sudarė apie 6 proc. BVP, o šiandien – jau 42 proc.
Ekonomistas teigia, kad visos turtingiausių namų ūkių sumokėtos įmokos (pajamų mokestis, socialiniai mokesčiai ir kt.) negali būti mažesnės nei 2 proc. jų turto. Jei jų realus indėlis mažesnis – jie privalo sumokėti skirtumą.
Pagal G. Zucmano skaičiavimus, šis mokestis paliestų tik apie 1,8 tūkst. namų ūkių arba vos 0,01 proc. visų mokesčių mokėtojų ir kasmet atneštų valstybei iki 20 mlrd. eurų.
Šį pasiūlymą pavasarį palaikė Prancūzijos parlamentas, tačiau jį sustabdė dešiniųjų dominuojamas Senatas.
„Nesuprantu, kodėl Prancūzijoje nemėgstame turtingų žmonių. Turime nustoti pulti tuos, kurie dirba, kuria, investuoja“, – sakė dešiniųjų atstovas Christophe'as Gomartas.
Šis mokestis, žinoma, taip pat nėra palaikomas tarp Prancūzijos didžiausių įmonių vadovų. Anot jų, toks mokestis niekaip nepadėtų ekonomikai judėti į priekį ir atbaidytų didelių įmonių savininkus bei sukeltų riziką investicijoms.
Visgi gyventojai linkę manyti kitaip. Net 74 proc. tokiam mokesčiui pritartų.
Didelė tikimybė, kad nepasiteisintų
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos atveju, didesnis kapitalo apmokestinimas nebūtinai lemtų gausesnes pajamas į biudžetą, gali būti netgi priešingai.
„Tikėtina, kad stebėtume teorinę Laffer‘o kreivės iliustraciją, kuomet išaugus mokesčiams, kapitalas gali pasitraukti, naujos investicijos rinktis kitas šalis ir mokestinių pajamų surinktume mažiau“, – nurodė ekonomistė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvai pirmiausia reikėtų susitvarkyti ir užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, nes įvairios išlygos ir lengvatos didina nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą bei mažina motyvaciją mokėti mokesčius sąžiningiems ekonomikos dalyviams.
Be to, I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad politikams tokį mokestį svarstyti būna labai patogu, nes paprastai mintis „tegul tie turtingieji sumoka kuo daugiau“ susilaukia visuomenės palaikymo.
Visgi ji pabrėžia, kad istorija rodo, kad tokia sistema nebūtinai sėkmingai veiks, o paprastai, nutinka priešingai.
„Net ir tokioje šalyje kaip Norvegija, politikams nuo 2022 m. įvedus turtingųjų mokestį, gausi grupė verslo savininkų persikėlė į Šveicariją, o su jais drauge ir jų sumokami mokesčiai.
Norvegija, vietoj planuotų surinkti gausesnių pajamų į biudžetą, surinko net kelis kart mažiau, nei planuota nauda iš mokesčio padidinimo“, – dalijosi „Artea“ banko ekonomistė.
Lietuvai toks sprendimas netinkamas?
I. Genytė-Pikčienė įvardijo, kad pagrindiniai tokio mokesčio trūkumai – kad jie nutaikyti į tuos mokesčių mokėtojus, kurie turi kompetencijų, instrumentų ir galimybių rinktis verslo aplinką, kur perkelti turtą, kur kurti pridėtinę vertę, ar investuoti.
„Jei šalis netenka šių mokesčių mokėtojų dėl nepalankios verslo ir mokestinės aplinkos, tai nėra tik tiesioginiai mokesčių į biudžetą praradimai.
Tai ir žala tolesniam ekonomikos vystymuisi, inovacijoms, naujų verslų plėtrai ir darbo vietų kūrimui bei reputacijai stengiantis pritraukti investicijas“, – pastebėjo ji.
Ekonomistė akcentavo, kad mokestinė sistema turėtų atliepti Lietuvos strategines ir ekonominės politikos kryptis, kurios būtų orientuotos į ilgalaikę, subalansuotą ir tvarią ekonomikos plėtrą. Būtent todėl, toks sprendimas Lietuvai būtų netinkamas.
„Tik auganti ekonomika gali būti tvirtu pagrindu sėkmingai valstybei, tvariems viešiesiems finansams ir gausiai finansuojamoms pamatinėms viešosioms paslaugoms.
Šalys yra skirtingos, jų branda ir išsivystymo fazės skiriasi, tad jokiais būdais negalima aklai kopijuoti kitų šalių mokesčių iniciatyvų.
Būtina įvertinti mokestinės sistemos fiskalinį potencialą, konkurencingumą kitų kaimyninių šalių atžvilgiu ir tik po tokios analizės svarstyti, kokius patobulinimus galima būtų padaryti“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
