Tyrimai, atlikti Kalifornijos universiteto (Berklyje) darbuotojų bei Stanfordo universiteto darbuotojų, parodė, kad žmonės atsižvelgia į tai, kokiu būdu pinigai buvo uždirbti. Be to, perkamoji galia, vienos ir tos pačios pinigų sumos, jų suvokime, gali skirtis priklausomai nuo to, kokiu būdu šie pinigai buvo gauti. Tačiau, galutiniame rezultate, pinigai vistiek lieka pinigais ir moraliniai aspektai tik nežymiai pakeičia žmonių elgseną.
Pirmojo eksperimento pirmajame etape, atlikto tyrinėtojais, dalyvavo 59 žmonės, koledžo studentų amžiaus. Jiems pranešė, kad jie gali dalyvauti loterijoje su galimybe laimėti piniginį prizą, kurio vertė $50. Prizą įsteigė dvi stambios korporacijos.
Vėliau eksperimento dalyvius padalino į dvi grupes: '„nešvarių pinigų'' grupė ir „neutralių pinigų'' grupė. ''Neutralių pinigų'' grupei pranešė, kad loterijos steigėjas – stambus pardavimo kompanijų tinklas Target. Be to, jiems nebuvo suteikta jokia papildoma informacija, kurį charakterizuotų steigėją iš neigiamos arba teigiamos pusės.
„Nešvarių pinigų'' grupei buvo pranešta, jog loterijos steigėjas – kompanijų tinklas Wallmart. Be to, dalyviams buvo pranešta apie Tarptautinio darbo teisių forumo (International Labor Rights Forum) ieškinį, kuriame buvo teigiama, kad Wallmart nepalaiko nustatytų tarptautinių darbo standartų. Tai buvo užuomina apie tai, jog steigėjų pinigai gali būti susiję su Wallmart pelnu, gautu iš žemo darbo sąlygų lygio išnaudojimo. Visiems loterijos dalyviams buvo išdalinta 70 loterijos bilietų ir buvo pasakyta, kad jie gali užpildyti bet kokį bilietų skaičių tam, kad laimėtų loterijoje. Be to, ant kiekvieno užpildyto bilieto dalyviai turėjo parašyti savo vardą ir kontaktus.
Šio eksperimento pasekoje buvo išsiaiškinta, kad grupės ''nešvarūs pinigai'' dalyviai užpildė mažiau bilietų, negu grupės ''neutralūs pinigai'' dalyviai.
Sekančiu pirmojo eksperimento etapu tapo vis tų pačių $50 perkamosios galios įvertinimas. Abiejų grupių dalyvių buvo paprašyta įvertinti ir nuspręsti, kiek prekių jie gali nusipirkti už šiuos pinigus. Dalyviams teko pasirinkti iš 8 pozicijų: pieno butelis, šokoladukas, gazuotas vanduo ir t.t. To pasekoje paaiškėjo, kad visi grupės ''nešvarūs pinigai'' dalyviai apskaičiavo, kad gali įsigyti mažesnį prekių kiekį, negu ''neutralių pinigų'' grupė.
Antrojo eksperimento metu, tyrinėtojai pasistengė įvertinti moralinio žmonių savęs įvertinimo poveikį jų suvokimui pinigų atžvilgiu.
Tyrėjai nusamdė grupę, į kurią įėjo vyrai ir moterys nuo 18 iki 68 metų. Bendras grupės narių skaičius – 140. Jiems buvo išmokėta nedidelė suma už dalyvavimą eksperimente. Jiems taipogi buvo pareikšta, kad jie gali užsidirbti papildomai, tuo atveju, jeigu įvykdys eilę užduočių susijusių su žodiniu įvairių daiktų aprašymu. Visiems eksperimento dalyviams buvo pranešta, kad papildoma premija už šių užduočių įvykdymą bus gauta iš Wallmart. Visiems buvo pranešta apie žemą darbo sąlygų aprūpinimo lygį, kuris buvo kompanijai primestas pagal 2005 metų pateiktą ieškinį.
Viena grupė pradėjo vykdyti užduotis be tam tikro pasirengimo. Žmonių iš kitos grupės, prieš užduočių vykdymo pradžią, paprašė išvardinti kaip galima daugiau gerų, jų nuomone, poelgių, kuriuos jie padarė per savo gyvenimą.
Būtent ši žmonių grupė atliko daugiau užduočių. Tie žmonės, kurie laikė save ''geresniais'', sugebėjo atlikti daugiau užduočių, nepaisant to, jog jie žinojo, kad pinigai, kuriuos jie gaus, bus ''ne visai švarūs''.
ROBB WILLER, STANTFORDO UNIVERSITETO SOCIOLOGIJOS PROFESORIUS
„Šių paprastų eksperimentų rezultatai, mano nuomone, akivaizdūs. Žmonės bijo, kad priimant ''nešvarius pinigus'', jie pridaro žalos savo paties moraliniam veidui. Tačiau, jeigu šias baimes kažkokiu tai būdu neutralizuoti ir priversti žmones patikėti tuo, kad jie turi aukštas moralines bei dorovines savybes, tokiu atveju, jie gali priimti ''nešvarius pinigus''.
Pinigai yra vertinami kaip kažkas visiškai atskiro nuo moralinių atskirų žmonių vertybių. Tačiau mūsų tyrimai faktiškai parodo, kad moralė – tai labai galingas veiksnys, kuris lemia žmonių ekonominius sprendimus ir netgi gali pakeisti jų požiūrį pinigų vertės atžvilgiu.
Maksim Pavlovskij, Vyr. analitikas Teletrade Lietuvoje
Užs.nr. Uzsk. Nr. 3102-9
