Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.
„O, atsiprašau, jie nesakė, kur išsikels? Kur jie randa tokį palankų mokestinį reguliavimą, kaip Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje? Tai yra 3 šalys, kurios pirmauja pagal mokestinės naštos mažumą verslui“, – kalbėjo premjeras.
Taigi, naujienų portalas tv3.lt paklausė didžiausių verslo organizacijų, kur trauksis jų atstovaujami verslai. Konkrečių įmonių ir verslininkų jos neįvardijo, tačiau paminėjo kai kurias valstybes, tarp jų – ir musulmoniškas.
Beje, iki šiol Lietuvoje mokesčiai yra bene mažiausi iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių. „Eurostat“ duomenys rodo, kad mūsų šalyje jų surenkama trečdaliu mažiau už visų bendrijos narių vidurkį.
Lietuvos verslininkai kelsis į Dubajų?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) patarėjas politikai ir komunikacijai Vytis Savukynas neįvardijo įmonių, kurios dėl didesnių mokesčių paliks Lietuvą.
Pasak jo, LVK nuomone, didžiausią riziką verslų, jų savininkų ar darbuotojų išsikėlimui kelia mokesčių pakeitimai, mažinantys Lietuvos konkurencingumą.
„Ypač aktualus yra pelno mokesčio didinimo ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumo derinys, kurie verslui ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams sudaro paskatas ieškoti palankesnių jurisdikcijų.
Taip pat svarbu paminėti, kad pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, pagrindinių tarptautinių institucijų nuomone, yra patys žalingiausi mokesčiai ekonomikos augimui“, – nurodė V. Savukynas.
Jis įvardijo tris kryptis, į kurias gali būti dažniausiai keliamasi. Pirmiausia – tai Latvija ir Estija. Esą šių šalių verslo aplinka – ypač pelno mokesčio (jis netaikomas reinvestuojamam pelnui) ir GPM požiūriu – yra konkurencingesnė.
„Šių šalių pasirinkimą lemia ir lengvas rezidento statuso keitimas. Didžiausia rizika kyla tiems verslams, kurie veikia per visą Baltijos regioną – jiems išsikėlimas techniškai ir teisiškai nesudėtingas“, – aiškino V. Savukynas.
Kita jo įvardyta lietuviškų verslų galima išvykimo kryptis yra Portugalija ir Ispanija. Esą šios šalys taiko terminuotas GPM lengvatas atvykstantiems profesionalams, taip aktyviai konkuruodamos dėl talentų.
„Nors bendri GPM tarifai gali būti didesni nei Lietuvoje, šios specialios lengvatos tampa itin patrauklios kvalifikuotiems specialistams. Pavojingiausia ši konkurencija informacinių ir ryšių technologijų sektoriui, kurio darbuotojai yra ypač mobilūs ir gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos“, – įspėjo LVK atstovas.
Galiausiai, anot jo, šalies verslininkai tėvynę gali iškeisti į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Tai pasaulinis „mokesčių rojaus“ pavyzdys, su kuriuo tiesiogiai konkuruoti tarifais neįmanoma. Tačiau auganti mokestinė našta Lietuvoje gali tapti lemiamu veiksniu, ypač kalbant apie aukštos vertės verslus ar investuotojus, kurie gali perkelti savo rezidento statusą į žemas ar nulinio apmokestinimo zonas“, – paaiškino V. Savukynas.
Siūlo atsakingai diskutuoti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė neatsakė, kur konkrečiai ir kokie verslai dėl didesnių mokesčių išsikels iš Lietuvos.
„Siekiant konstruktyvumo diskusijoje apie mokesčių politiką svarbu vengti paviršutiniškai apibendrinančių kontrargumentų. Ne kažin ką pasiektume susiaurindami iki vieno aspekto – mokestinės naštos nominalios išraiškos, palyginant ją su kaimyninėmis šalimis“, – komentavo ekonomistė.
Pasak jos, verslo sprendimus lemia kur kas platesnis veiksnių spektras: reguliacinė aplinka, mokesčių sistemos stabilumas, jos nuspėjamumas, darbo kaštai, investicinė grąža ir tarptautinė konkurencija.
„Verslo iškėlimas nebūtinai reiškia, kad jau veikiančios įmonės bus uždaromos. Dažniausiai kalbame apie naujų investicijų nukreipimą į kitas šalis – o tai reiškia ir prarastas darbo vietas, ir neatsiradusias mokestines pajamas valstybės biudžetui, „Sodrai“ ar per pelno mokestį“, – aiškino E. Stonkutė.
Ji priminė tyrimus, kurie esą rodo „lūžį“: Latvija 2024 m. pritraukė daugiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų nei Lietuva – pirmą kartą per dešimtmetį.
„Net jei manysime, kad mūsų šalies verslai „niekur nepabėgs“, užsienio investicijų pritraukimas tokiomis sąlygomis tampa kur kas sudėtingesnis. Ir tai – ne tuščias gąsdinimas: „Reuters“ neseniai paskelbė, kad 2024 m. TUI lygis Europoje buvo mažiausias per pastaruosius 9 metus.
Konkurencija dėl investuotojų tik stiprėja, o geopolitinis nestabilumas, JAV politika bei nauji globalūs rizikos veiksniai tik dar labiau aštrina šią konkurenciją“, – įspėjo LPK atstovė.
Todėl mūsų tikslas šiandien – ne ginčytis dėl to, kas ir kur „išsikels“, bet atsakingai diskutuoti apie tai, kaip Lietuva išlaikys konkurencingą ir patrauklią investicinę aplinką. Verta priminti, kad net ir pačios Vyriausybės vertinimu ši mokesčių reforma lėtins ekonomikos augimą. Kyla klausimas – ar tai nėra rimta priežastis ieškoti geresnių sprendimų?
Lietuvoje lieka tik dėl patriotinių paskatų
Asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovės Gintarė Verbickaitė taip pat neatsakė, kur, kokie verslai iš Lietuvos išsikels dėl didesnių mokesčių.
„Rinkos patrauklumą verslams likti ar kurtis turime vertinti taip, kaip tai daro pačių verslų įkūrėjai ar investuotojai – galvoti ne apie vieną ar kitą mokestį, bet visą šalies kaip paketo patrauklumą. Nuo reguliacinės aplinkos ar mokestinės sistemos stabilumo iki geopolitinės padėties“, – komentavo vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, mokesčių našta darbuotojams Lietuvoje jau dabar siekia 39,3 proc. ir 4,4 proc. lenkia organizacijos šalių vidurkį.
„Palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje darbo jėgos apmokestinimas siekia tik 34,7 proc. Mažesne našta pasižymi ir Airija arba Nyderlandai – tai rinkos, kurių ir geopolitinė situacija, ir infrastruktūra produktų plėtrai yra patrauklesnės, jos taip pat turi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos bei rizikos kapitalo.
O kur dar tokios šalys, kaip Kipras, kuriame standartinis pelno mokestis siekia vos 12,5 proc., o kai kurioms technologijų įmonėms su papildoma 80 proc. lengvata reikšmingai mažiau – tik 2,5 proc.“, – vardijo G. Verbickaitė.
Jos įsitikinimu, iš dabar siūlomų mokestinių pakeitimų labiausiai mūsų konkurencingumą ir patrauklumą mažintų susiję su darbo jėgos apmokestinimu.
„Juk jau dabar turime tokių lietuvių įkurtų startuolių ar ir iš jų išaugusių technologinių įmonių, kurios vien iš patriotinių paskatų būtent Lietuvą yra pasirinkę kaip pelno centrą, čia įdarbina tautiečius ir jiems moka itin aukštus atlyginimus.
Tačiau kas nutiks, jei užsienio investuotojai pradės kvestionuoti, kodėl talentus reikėtų samdyti būtent čia, jei jų toks pats „į rankas“ gaunamas atlyginimas pačiai įmonei kainuoja 20 ar 30 proc. daugiau nei kitose šalyse?“ – retoriškai klausė asociacijos vadovė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad technologinės įmonės – tai ne gamyklos, joms išsikelti yra daug paprasčiau ir greičiau:
„O bet kuris efektyviai veikiantis verslas rinkas vertina ne pagal tai, kaip jos pačios save supranta ar su kuo lyginasi, bet pragmatiškai – kokias ilgalaikes sąlygas jos siūlo.“
Padidinus mokesčius jausis nereikalingi?
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas taip pat neatsakė, į kurias šalis, kokius verslus iškels jo atstovaujamos organizacijos nariai po mokesčių pakėlimo.
Pasak asociacijos vadovo, jautriausias yra GPM tarifo didinimas. Esą jis jau dabar yra aukštesnis nei ES vidurkis.
„Svarbu, kad mūsų talentai su ta pačia alga eurais vakaruose papultų į mažesnis tarifus, nes ten vidutinė alga aukštesnė. Vidutinė alga aukštesnė, nes turi daugiau uždirbančių talentų. Todėl ir mums reikia siekti turėti daugiau, o ne mažiau daug uždirbančių asmenų“, – komentavo V. Šilinskas.
Pasak jo, iki šiol talentai retai dairėsi į kitas šalis, nes jautėsi reikalingi Lietuvai.
„Nors mokėjo daugiau nei galėtų mokėti kitur, daugumai tiko – daugiau prisidėjo prie Lietuvos vystymo. Tačiau dabartinė reforma nukreipta tiesiogiai prieš tuos, kurie iki šiol sumokėjo daugiausia mokesčių. Tai skatina nusivylimą ir dalis jau pradeda dairytis kur yra labiau reikalingi“, – aiškino asociacijos vadovas.
Anot jo, yra šalių, kurios taiko 0 proc. GPM iš užsienio gaunamoms pajamos IT specialistams. O Lietuvoje siūloma mokesčių reforma juos esą skatina pradėti dairytis kitur.
V. Šilinskas prognozavo, kad dėl mokesčių keitimo mobiliausi bus darbuotojai iš IT sektoriaus, laisvai samdomi kūrėjai ir konsultantai, startuolių įkūrėjai ir vadovai.
„Investuotojai labiausiai nerimauja, kad užsienio akcininkai regionų vadovus samdys nebe Lietuvoje, bet kaimyninėse šalyse, pvz. Estijoje. Atitinkamai vadovai gerai apmokamas darbo vietas kurs ten, o ne Lietuvoje“, – prognozavo pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
