SEB bankas antradienį paskelbė, kad dėl Seimo patvirtintos II pakopos pensijų reformos ir tikėtino vienkartinio vartojimo šuolio didina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 proc. punkto iki 3,1 procento.
Pinigų vakarėlis baigsis liūdnai?
Kaip teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kad dėl naujų pakeitimų II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto (apie 2 mlrd. eurų), o 60 proc. (1,2 mlrd. eurų) atsiimtų lėšų gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti.
„Likusi dalis – 40 proc. [pinigų] – manome, tiesiog atsidurs sąskaitose, žmonės pasiliks. Dalis investuos į finansines priemones. Vėlgi norisi, kad tai tikrai būtų padaryta aktyviai“, – sake jis.
Tiesa, T. Povilauskas neslepia, kad nauji pakeitimai vis dar kelia nuostabą.
„Tai, kad mes apskritai turime tokį procesą, yra toks nelabai racionalus sprendimas. Ilgesniu laikotarpiu neatneš nieko gero, bet trumpuoju laikotarpiu – darys teigiamą įtaką ekonomikai.
Kitais metais, ypač vartojimo sektoriuje, taip, bus geras toks vakarėlis. Bet, žiūrint į 2027 m., panašu, bus tokie liūdnesni metai“, – sakė jis.
Banko atstovo pastebėjimu, pirmoji „lėšų banga“ bus matoma kitų metų balandžio pirmosiomis dienomis.
„Man labai sunku paaiškinti užsieniečiams, ką mes čia darome, ką čia mūsų valdžia padarė. Nes jie toliau nesupranta, kaip mes galėjome tokius dalykus padaryti. Bet tai yra jau padaryta.
<...> Vieni bandys edukuoti ir sakys: žiūrėkite, galvokite apie ateitį. Prekybininkai turbūt sakys, kad gera proga kažką nusipirkti. Valdžia nieko nesakys ir patarimų iš jų labai neišgirsim“, – svarstė T. Povilauskas.
Ekonomistas neatmeta, kad tik mažesnė dalis gyventojų atsiimtus pinigus skirs nekilnojamajam turtui įsigyti. Taip pat bus ir tų, kurie tokias lėšas skirs paimtų paskolų padengimui.
SEB atstovai mano, kad planuojantys pasitraukti tą padarys nedelsdami ir didžiausia įtaka ekonomikai bus 2026 m. antrą ir trečią ketvirčiais.
Tuo metu „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas vardija, kad brėžiama perspektyva neleidžia mayti, jog valstybės galės didinti išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams.
Pasak jo, išėjęs į pensiją, gyventojai šiuo metu gali tikėtis apie 40–45 proc. dabartinių pajamų siekiančios pirmosios pakopos pensijos.
„Norint išlaikyti gyvenimo kokybę, reikėtų užsitikrinti kad pensija siektų apie 75 proc. dabartinių pajamų.
Visuomenės senėjimas ir ekonominis neapibrėžtumas neleidžia manyti, kad ateityje valstybė turės resursų ženkliai didinti išmokas pensinio amžiaus žmonėms. Tai reiškia, kad žmonės, netaupantys ateičiai, senatvėje rizikuoja turėti nepakankamai pinigų, būti priklausomi nuo valstybės ar artimųjų“, – kalbėjo jis.
M. Dubnikovo vertinimu, kaupti senatvei vertėtų nuosekliai atsidedant pinigus ir juos investuojant.
„Galima rinktis skirtingas finansines priemones, bet privalome susitarti, kad tai – vienintelis būdas užtikrinti ne tik savo, bet ir visos visuomenės ateities gerovę“, – vertino jis.
Pokyčius sveikina ir mato galimybes, o ne rizikas
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt „Dienos pjūvis“ Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka komentavo, kad pensijų fonduose esančių lėšų atvėrimas gyventojams ir tolimesnis apsisprendimas dėl kaupimo yra kaip galimybė ateičiai, o ne rizika.
„Jeigu žmonės pasiims tuos pinigus iš pensijų fondų ir nuspręs pirkti būstą ateičiai, net jeigu ne pirmą, bet antrą, trečią, tai bus irgi jų santaupos pensijoms. Turtas, kurį galima naudoti senatvėje nuomojant ar jį parduodant. Tai nieko čia blogo nėra.
Kita vertus, netgi yra teigiamas dalykas, kad bus investuojama Lietuvoje būtent į statybų pramonę. Tai bus paskata daugiau statyti, vietoje to, kad dabar tie pinigai, kurie įmokami į pensijų fondus, daugiausiai – 90 proc. – yra išvežami į užsienį. Investuojama, pavyzdžiui, į „Amzon“ ar „Facebook“, „Google“ akcijas. Tai Lietuvai iš to – nieko gero“, – svarstė R. Lazutka.
Jo vertinimu, Rytų Europos šalys pertvarkė II pensijų pakopos kaupimo mechanizmą, o didelė dalis šalių tokio kaupimo atsisakė.
„Pavyzdžiui, Latvija šiais metais sumažino įmokas į II pakopos pensijų fondus, kitos šalys jau labai seniai – po pirmosios finansų krizės – nacionalizavo netgi dalį lėšų. Pavyzdžiui, Lenkija.
Todėl, kad tos sistemos pasirodė negyvybingos ir jas reikia pertvarkyti. Lietuva iš tikrųjų vėluoja. Ir galvoti, kad bus pasaulio pabaiga [po reformos], nereikėtų. Graži vasara ir reikėtų džiaugtis.
<...> Tie žmonės, kurie turi, iš ko kaupti senatvei, tai prašome, tegul jie kaupia. Bet aš grįžtu prie to, kad ne valstybės reikalas tuos žmones įkalinti toje sistemoje, ir ne valstybės reikalas mokesčių mokėtojų pinigais ją finansuoti“, – įsitikinęs profesorius.
Be to, ekonomistas R. Lazutka mano, kad pensijų fondų valdytojai labiau komunikuoja ne su gyventojais, bet valdžios atstovais.
„Kai buvo svarstoma ta reforma, tai ten [pensijų fondų] atstovai nuolat sėdėdavo Seimo socialinių reikalų ir darbo arba Biudžeto ir finansų komitetuose. Ir jie komunikuoja su politikais todėl, kad nori politikų pagalbos, kad tie pensijų fondų valdytojai būtų aprūpinti klientais.
<...> Jie [pensijų fondų atstovai] tiesiog dirba su politikais. Ir tai nėra gerai. Todėl, kad tai yra tiesiog verslas, turėtų būti orientuojamasi į klientus, o ne ieškoti sau išskirtinių sąlygų pasinaudojant politikų pagalba“, – svarstė R. Lazutka.
BVP prognozė nekeičiama
Tuo metu 2025 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozė nekeičiama, ji siekia 2,7 procento.
SEB nekeičia ir šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozės ir mano, kad ji sieks 3,7 procento. Kitų metų infliacijos prognozę didina nuo 2,5 iki 3,4 procento.
„Pagrindinė priežastis – tikėtinas namų ūkių vartojimo šuolis kitąmet dėl iš pensijų fondų atsiimamų lėšų.
Kitąmet PVM tarifas centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms padidės nuo 9 iki 12 proc. Taip pat dešimtadaliu turėtų brangti ir draudimo paslaugos. Vėl laukia alkoholio ir tabako gaminių kainų šuolis“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Pasak jo, iš infliaciją mažinsiančių veiksnių kitąmet veikiausiai bus toliau pigsiantis JAV doleris euro atžvilgiu.
SEB nekeičia šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo 8,5 proc. prognozės, o kitąmet tikisi lėtesnio, 7,8 proc. padidėjimo. Be to, nuo 6,8 iki 7 proc. padidinta šių metų nedarbo prognozė, o kitąmet nedarbas sieks 6,8 procento.
„Labiausiai nerimą kelia didėjantis jaunimo nedarbas. Darome prielaidą, kad artimiausiais metais darbuotojų skaičius Lietuvoje augs minimaliai“, – sakė ekonomistas.
Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,3 proc., o kitais metais – 2,8 procento.Valdžios sektoriaus skola atitinkamai sieks 41,7 proc. ir 44,2 proc. BVP.
ELTA primena, kad Seimas pritarė, jog privačių pensijų fondų gyventojai nuo 2026-ųjų laisvai galės trauktis dvejus metus – atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.
Dar praėjusį mėnesį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skelbė, kad Lietuva pagal pensijų fondų realią investicinę grąžą pernai buvo trečia tarp 38-ių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – antros ir trečios pakopos fondų grąža įvertinus infliaciją siekė 10,8 proc.
„Aplenktos tokios valstybės, kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus“, – pranešime sako LIPFA valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Tris pirmas vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje likusios Slovakijos – 11,1 proc.
Visos šios šalys daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavusios į akcijas.
V. Rūko teigimu, Lietuvos fonduose sukauptas turtas pernai padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 mlrd. eurų, Estijoje – šiek tiek daugiau nei 22 proc. iki 6,8 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
