Panevėžio miesto savivaldybė neteisėtai apmokestino šunų ir kačių savininkus. Taip teigia gyvūnų augintojai ir gyvūnų teises ginančios organizacijos. Tokią išvadą jie daro remdamiesi neseniai Vilniaus apygardos administracinio teismo sukurtu precedentu.
Jeigu šio mielo šunelio šeimininkai gyventų Panevėžio rajone, jie neprivalėtų mokėti už jo laikymą, nes ten valdininkai kitaip traktuoja šalyje galiojančius įstatymus. U. Mikaliūno nuotr.
Prieštarauja įstatymui
Šis teismas konstatavo, kad sostinės gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, jog šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sako, kad organizacija sieks, jog visose savivaldybėse būtų atsisakyta dabar privalomos registracijos ir rinkliavų.
„Šis teismo sukurtas precedentas turėtų galioti ne tik Vilniaus savivaldybėje. Juk Lietuvoje veikia vienas Viešojo administravimo įstatymas“, – „Sekundei“ teigė B. Kymantaitė.
Mieste ir rajone – skirtingas mokestis
Panevėžyje už šuns priregistravimą reikia mokėti 30 litų, už perregistravimą – kasmet po 5 litus. Kačių registracija kainuoja 5 litus, o už perregistravimą mokėti nereikia. Pensininkams, neįgaliesiems, privačių valdų savininkams šios rinkliavos neprivalomos.
Už gyvūnus surinkti mokesčiai patenka į Savivaldybės biudžetą ir leidžiami įvairioms reikmėms. Kitaip sakant, pinigai neskiriami gyvūnų infrastruktūrai mieste kurti, t. y. šunų vedžiojimo aikštelėms, specialioms šiukšlių dėžėms ir panašiai. Tiesa, už gyvūnus Savivaldybė per metus surenka vos 1000 ar kiek daugiau litų.
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė neatmeta, kad bus atsisakyta rinkliavos už daugiabučiuose auginamus šunis ir kates.
„Kol kas šiuo klausimu dar nediskutavome. Pasidomėsime kitų savivaldybių praktika. Kita vertus, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas“, – sako specialistė.
Panevėžio mieste gyvūnų registracija vyksta labai vangiai, nors juos registruoja net trys Savivaldybei pavaldžios įmonės: „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio butų ūkis ir „Panevėžio būstas“. Pastarojo žinioje per 50 daugiabučių, o užregistruota tik šeši šunys ir viena katė. „Panevėžio specialus autotransportas“ per šiuos metus perregistravo per 20 šunų, pernai – 39 šunis ir tik vieną kitą katę.
Panevėžio savivaldybės duomenimis, mieste registruota apie 100 šunų ir kačių. Kiek iš tiesų laikoma šių gyvūnų, galima tik spėlioti, tačiau akivaizdu, kad tikrai ne šimtas.
Keturkojų draugų neįregistravusiems gyventojams gresia baudos nuo 10 iki 200 litų, tačiau miesto Viešosios tvarkos skyriaus specialistai neprisiminė, kada pastarąjį kartą kas nors buvo už tai nubaustas.
R. Baltutytė teigė, kad apskritai pastaraisiais metais retai sulaukia gyventojų skundų dėl ramybę drumsčiančių kaimynų šunų. Vakar kursuose buvusi specialistė negalėjo atsakyti, ar neregistruoto kaukiančio šuns savininkui gresia didesnė bauda nei garsiai lojančio registruoto. Jos kolegos svarstė, kad teoriškai neregistruoto keturkojo šeimininko turėtų laukti didesni nemalonumai, tačiau vėlgi – esą, kas apskaičiuos šuns lojimo decibelus.
„Jeigu šuo amsi naktį, gyventojai kviečia policiją“, – sakė šio skyriaus vyresnysis specialistas Edmundas Talalas.
Panevėžio rajono savivaldybė neregistruoja šunų ir kačių, nerenka iš jų savininkų mokesčio.
„Privaloma registracija prieštarauja šalies teisės aktams“, – paklausta, kodėl Savivaldybė nepapildo savo biudžeto gyvūnų mylėtojų sąskaita, atsakė rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bakanienė.
Kinologė rinkliavos nemokėjo
Panevėžio rajone gyvenanti žinoma kinologė ir gyvūnų globėja Rūta Liberienė juokauja nemažai sutaupanti. Moteris augina devynis šunis. Anksčiau ji gyveno mieste, daugiabutyje, laikė du keturkojus, tačiau jų neregistravo ir mokesčių nemokėjo.
Ji yra Panevėžio apskrities tarnybinės ir dekoratyvinės šunininkystės klubo narė ir moka nario mokestį. Kinologė sako nesuvokianti rinkliavų už gyvūnus paskirties.
„Jeigu tos lėšos būtų skiriamos gyvūnų infrastruktūrai kurti, tada suprantu, bet dabar tai yra tiesiog pasipinigavimas, ir tiek. Gyventojai savo augintinius sodina į mašinas ir veža palakstyti į mišką“, – tvirtina R. Liberienė.
Savivaldybė reidų į daugiabučius nerengia ir netikrina, kurie gyventojai laiko keturkojus. Todėl dauguma panevėžiečių jų neregistruoja.
Siūlo atsisakyti rinkliavų
Pasak B. Kymantaitės, gyvūnų teisių gynėjai savivaldybes ragina atsisakyti rinkliavų už gyvūnus ne tik todėl, kad šie mokesčiai nėra skirstomi tikslingai. Esmė ta, kad užregistravus ir identifikavus poodine mikroschemą gyvūną, daugiabučių gyventojams atsiranda prievolė mokėti rinkliavą už šuns ar katės laikymą bute.
Tokia tvarka atbaido žmones nuo gyvūnų ženklinimo. O tai yra vienintelis patikimas būdas gyvūnui pasimetus atsekti jo šeimininkus ir taip sumažinti beglobių keturkojų skaičių, savivaldybių išlaidas eutanazijai.
Beje, nuo 2016 metų pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą visų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas bus privalomas visoje šalyje. Kiekvienas, laikantis augintinį, privalės paženklinti jį mikroschema. Jei tikrindamas atsakingas pareigūnas nustatys, kad augintinis neženklintas, savininko bus pareikalauta nedelsiant tai padaryti arba bus skiriama bauda.
Teigiama, kad tokia tvarka padės sumažinti gyvūnų prieglaudų poreikį, išgelbės nuo eutanazijos pasiklydusius šunis ir kates.
Nuo vilniečių lupa devynis kailius
B. Kymantaitės teigimu, šalyje rinkliavas už šunis ir kates renka 29 savivaldybės, kiekviena yra nusistačiusi skirtingus mokesčius. Vienos gyvūnų mylėtojų kišenę patuština kartą per metus, kitos, pavyzdžiui, Vilniaus – kas mėnesį. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė sako, kad Vilniuje rinkliavos už gyvūnus yra labai didelės. Už šunį, priklausomai nuo jo veislės, svorio, reprodukcinių galimybių, sostinės gyventojai kas mėnesį moka nuo 5 iki 60 litų. Mažiausiai reikia mokėti už namuose laikoma kastruotą mažą šunį (ne daugiau kaip 10 kg) ir ne vyresnį kaip 1 metų kastruotą. Už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabutyje kas mėnesį reikia mokėti po 8 litus. Tačiau už nekastruoto vyresnio kaip 1 metų šuns laikymą daugiabutyje jau reikia kloti po 15 litų. 20 litų kas mėnesį gyventojai moka už namuose laikomą kastruotą pavojingos veislės šunį ir 30 litų – už nekastruoto pavojingos veislės šuns laikymą daugiabutyje. Mėnesio rinkliava už kovinio šuns, kovinio ar pavojingo šuns mišrūno laikymą siekia net 60 litų. Katės registraciją šeimininkams per mėnesį atsieina 4 litus, jeigu ji nekastruota, jei kastruota – 2 litus. Tačiau vilniečiai vis tiek registruoja gyvūnus ir moka už juos mokesčius. Minėtos organizacijos duomenimis, dviejuose didžiuosiuose šalies miestuose yra užregistruota daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors neabejojama, kad jų yra gerokai daugiau.
